Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
"40 metų Lietuvos kultūrizmui"
Remigijus Bimba
Lietuvos kultūristai Europos kultūrizmo čempionate debiutavo 1989-aisiais. Tiesa, tada atstovauta TSRS rinktinei. Po 3 metų mūsų atletai oficialiose IFBB varžybose jau galėjo reprezentuoti Lietuvą. Per 14 metų penyta 14 medalių: 12 iškovojo kultūrizmo, o 2 fitneso sportininkai.
Kultūrizmas
1989. Norvegijos sostinėje Osle vykusiose varžybose TSRS rinktinės sudėtyje startavo du lietuviai: 11 vietą 90 kg svorio kategorijoje pelnė šiaulietis R. Bučinskas, o kaunietė Inga Misevičienė (per 57 kg) liko 10-oji.
1992. Lietuvos rinktinės debiutą Europos čempionate Ostravoje (Čekija) vainikavo vilniečio O. Žuro (90 kg) bronza. Kitų sportininkų vietos: vilniečio E. Goreliko - 6 (65 kg), kauniečių R. Kazakevičiaus - 7 (per 90 kg) ir R. Petraičio 11 (65 kg) bei vilniečio A. Severjanovo - 13 (80 kg). Moterys rungtyniavo kiek kukliau - klaipėdietė A. Guseva - 13 (57 kg) ir kaunietė Irina Misevičienė -16 (per 57 kg).
1993. Sensacingas čempionato Budapešte (Vengrija) finišas - N. Murnikovienės ir O. Žuro aukso medaliai! Tada šių varžybų debiutantė iš Klaipėdos N. Murnikovienė, startavusi su 18 sportininkių kategorijoje per 57 kg, daugelio nuostabai, sugebėjo nugalėti favorite laikytą vokietę M. Aicher ir iškovojo pirmąją vietą. Tiesa, po pirmosios varžybų dalies minimalia vieno taško persvara pirmavo varžovė, bet N. Murnikovienė puikiai atliko laisvąją programą, tai lėmė jos pergalę. O. Žuras pranoko visus varžovus 90 kg svorio kategorijoje ir pirmasis iš Lietuvos vyrų kultūristų pargabeno į tėvynę aukso medalį. Kitų sportininkų vietos: E. Gorelikas - 8 (65 kg), B. Vaitkevičius - 12 (Kaunas, 70kg), R. Kazakevičius - 12 (per 90 kg), V. Sryvkinas - 16 (Klaipėda, 90 kg). Alina Bucko - 16 (Vilnius, 57 kg).
1994. Tiumenėje (Rusija) klaipėdietis R. Murnikovas (per 90 kg) iškovojo 4-ąją vietą.
1995. Kaunietis M. Leonavičius (80 kg) senojo žemyno čempionate Stambule (Turkija) buvo 11-as.
1996. Vėl – auksas! R. Bučinskas (kategorija per 90 kg) stipriausias buvo Konstancoje (Rumunija) vykusiame čempionate. Į finalą pateko R. Petraitis - 5 vieta (65 kg). Kiti rezultatai: vilnietis J. Kriukovas - 9 (70 kg). J. Solionovas - 13 (Vilnius, 70 kg), M. Leonavičius-13 (80 kg).
1997. E. Gorelikui (65 kg) - sidabro medalis! Čempionate Minske (Baltarusija) finale kovojo ir marijampolietis G. Leonas - 5 vieta (65 kg). Finalo prieigose liko M. Leonavičius - 7 (80 kg), kauniečiai R. Senulienė - 9 (per 57 kg) ir R .Bimba - 10 (90 kg).
1998. Belgrade (Jugoslavija) debiutavęs mažeikiškis R. Pocius (per 90 kg) liko 11-as, o M. Leonavičius (90 kg) - finišavo 13-as.
Moterų čempionate Plonske (Lenkija) S. Janonienė (Anykščiai, 52 kg) pateko i finalą ir iškovojo 5-ąją vietą, R. Senulienė (per 57 kg) buvo 14-a.
1999. R. Pocius pelnė 2-ąją vietą. Tiesa, Madride (Ispanija) per 90 kg kategorijoje rungtyniavęs lietuvis finišavo trečias, bet pakilo aukščiau po dopingo kontrolės rezultatų diskvalifikavus rusą A. Fiodorov. Kiti du sportininkai - kauniečiai G. Gailiūnas ir M. Leonavičius (abu - 90 kg) į stipriausiųjų penkioliktuką nepateko.
Esene (Vokietija) vykusiame Europos mišrių porų čempionate debiutavę Lietuvos čempionai anykštėnai S. Janonienė ir V. Janonis buvo penkti, kauniečiai R. Senulienė ir S. Neprackas - septinti. Ten pat vykusiame moterų čempionate S. Janonienė (57 kg) iškovojo 11-ąją, o R. Senulienė (per 57 kg) - 12-ąją vietas.
2000. Į taupyklę dar trys medaliai! Šjkart - iš Lozanoje (Šveicarija) vykusio čempionato. Vicečempionais tapo vilnietis S. Berkovičius (75 kg) ir O. Žuras (per 90 kg). Pastarajam medalis atiteko po dopingo kontrolės, kai buvo diskvalifikuotas S. Cikunkov iš Rusijos. Laipteliu aukštyn iki trečiosios vietos pakilo ir R. Pocius (per 90 kg).
G. Gailiūnas (90 kg) ir M. Leonavičius (90 kg) iškovojo atitinkamai 13-ąją ir 16-ąją vietas.
2001. Sėkmingiausias Lietuvos vyrų rinktinės startas senojo žemyno čempionatuose. Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame čempionate visi trys Lietuvos atstovai iškovojo medalius: R. Pocius (per 90 kg) - aukso. S. Berkovičius (80 kg) ir O. Žuras (per 90 kg) - bronzos. Komandų įskaitoje tarp daugiau nei 25 šalių atstovų nusileista tik Rusijos komandai ir pelnyta antroji vieta. Moterys dėl čempionių titulų kovojo Kijeve (Ukraina): A. Bucko-Čepurnienė - 5 (52 kg). G. Malinauskienė - 9-a (Marijampolė. 57 kg).
2002. Vyrų čempionato Minske rezultatai: R. Šiška - 4 (Kaunas. 70 kg), G. Gailiūnas - 11 (per 90 kg), kaunietis D. Grinskis - 13 (90 kg). jurbarkietis A. Mickus - 14 (per 90 kg). Moterų varžybose Budapešte G. Malinauskienė (57 kg) iškovojo 8-ąją vietą.
2003. Sankt Peterburge (Rusija) į finalinį penketuką pateko visi trys Lietuvos atletai. Penktąsias vietas pelnė vilnietis D. Petrokas (65 kg), R. Šiška (70 kg) ir G. Gailiūnas (95 kg). Porų varžybose R. Senulienė ir S. Neprackas iškovojo septintąją vietą.
2004. Vilnietis D. Barzinskas (per 95 kg) Budapešte liko 9. D. Grinskis (87.5 kg) ir G. Gailiūnas (95 kg) finišavo 13. Moterų čempionate Taviroje (Portugalija) A. Bucko-Čepurnienė (52kg) liko 8.
2005. Moterų kultūrisčių forume Jaltoje (Ukraina) A. Bucko-Čepurnienė (per 57 kg) buvo 9, o kaunietė D. Žarovienė (52 kg) pelnė 10-ąją vietą.
A.Bucko-Čepurnienė - veteranių čempionė. Bialystoke (Lenkija) vykusiam čempionatui puikiai pasirengusi vilnietė pranoko visas konkurentes. Kitų rinktinės narių rezultatai: S. Neprackas - 5 (veteranai per 50 m.), R. Senulienė - 5 ( veteranės). D. Žarovienė – 6 (veteranės).
FITNESAS
1997. Lietuvos fitneso rinktinės debiutas įvyko Raube (Prancūzija). Tiesa, tada sportininkės G. Lenkauskaite (Klaipėda. 160 cm) ir D. Šermukšnytė (Vilnius, per 164 cm) nepateko į aerobinio fitneso rungties stipriausiųjų penkioliktukus.
1998. Plionske (Lenkija) vykusiame čempionate dar viena debiutantė šiaulietė D. Dovidaitienė (per 160 cm) užėmė 14-ąją, o A. Guseva - 16-ąją vietas.
1999. Esene startavusi jauniausia čempionato sportininkė - 17-metė alytiškė Ž. Dvareckaitė (per 160 cm) iškovojo 11-ąją vietą. Toje pačioje ūgio kategorijoje dalyvavusi klaipėdietė M. Zemnickaja liko už 15-tuko ribos.
2001. Kijeve šiaulietė Inga Neverauskaitė (160 cm) liko 7-a.
2003. Pirmajame kūno fitneso čempionate Izmire (Turkija) madas diktavo du aukso medalius pelniusios lietuvaitės! Živilė Dvareckaitė-Raudonienė (164 cm) ir I. Neverauskaitė (per 164 cm) akivaizdžiai pranoko visas varžoves: kova virė ne tik scenoje, bet ir už teisėjų stalelių. Mūsiškių pergales lėmė idealios kūno proporcijos, gracija bei moteriškas žavesys. I. Neverauskaitė buvo pripažinta ir absoliučia čempione.
Europos jaunimo čempionate Brno dalyvavo V. Bučinskaitė (5 vieta) ir G. Abeciūnas (6).
2005. G. Abeciūnas - jaunimo vicečempionas! Europos čempionate Bialystoke marijampolietis pelnė jaunimo fitneso vicečempiono titulą, šiaulietė S. Parapinaitytė užėmė 6-ąją vietą (aerobinis fitnesas), S. Markauskaitė - 7 (Kaunas, kūno fitnesas), K. Karaliūtė - 9 (Marijampolė, kūno fitnesas), K. Jankauskaitė - 5 (Marijampolė, aerobinis fitnesas).
ŠALYS LYDERĖS
Europos kultūrizmo (vyrų, moterų ir mišrių porų) čempionatuose daugiausiai medalių iškovojo Vokietija - 86 (aukso -33, sidabro - 32, bronzos - 21). Vokietija pranoksta Lenkiją, Čekoslovakiją, Rusiją.
Lietuva yra pelniusi 12 medalių (4 aukso, 4 sidabro ir 4 bronzos), ji reitingo viduryje. Medalius yra iškovoję 37 Europos šalių atletai.
Vyrų ir moterų aerobinio bei kūno fitneso madas Europoje diktuoja Slovakija: 23 medaliai (aukso -11, sidabro - 8, bronzos - 4). Po jos eina Rusija, Čekija, Lenkija.
Lietuva (2 medaliai) - 5 vietoje. Medalius Europos fitneso čempionatuose yra pelnę 15 šalių sportininkai.