Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Kūno svorio reguliavimas energijos balanso principu
„Treneris“, 2004 m., Nr. 2
Remigijus Bimba
Kūno svorio pastovumas, jo didėjimas arba mažėjimas yra glaudžiai susijęs su energijos balansu. Kai kalorijų sunaudojimas yra lygus kalorijų išeikvojimui, žmogaus svoris nesikeičia. Svoris kinta esant disbalansui tarp energijos suvartojimo ir jos sunaudojimo. Norint priaugti svorio energijos reikia sunaudoti daugiau, negu jos išeikvoti ir atvirkščiai, t.y. jei jums reikia sumažinti kūno riebalų kiekį, jūs privalote valgyti mažiau, o sportuoti daugiau.
Kiekvienam žmogui – nepriklausomai nuo to, ar jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą, ar ne – reikalingas skirtingas sunaudojamos energijos kiekis (kilokalorijomis – kcal). Dietologai dažniausiai rekomenduoja suvartoti tam tikrą maisto kiekį (išreikštą kcal) pagal amžių, lytį, kūno svorį, klimato sąlygas, metų laiką, profesinę veiklą, taip pat ir treniruočių intensyvumą bei trukmę, t.y. kuo intensyvesnė ir ilgesnė treniruotė, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Mes turime atsižvelgti, kad to paties amžiaus, lyties, profesijos žmonės nėra vienodi. Jie skiriasi vienas nuo kito kūno struktūra, temperamentu, endokrinine ir vegetacine nervų sistema ir kt.
Reguliuojant kūno svorį energijos balanso palaikymo principu ne tik gerinama žmogaus išvaizda ir savijauta, bet ir sveikata, šalinami pagrindiniai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai: antsvoris, hipodinamija (per mažas fizinis krūvis), hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), mažinama streso žala ir kt. Didėja tikimybė, kad žmogaus gyvenimas bus ilgas ir aktyvus, bus kokybiškai įgyvendinamos jo biosocialinės funkcijos:
Reguliuojant kūno svorį energijos balanso palaikymo principu ne tik gerinama žmogaus išvaizda ir savijauta, bet ir sveikata, šalinami pagrindiniai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai: antsvoris, hipodinamija (per mažas fizinis krūvis), hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), mažinama streso žala ir kt. Didėja tikimybė, kad žmogaus gyvenimas bus ilgas ir aktyvus, bus kokybiškai įgyvendinamos jo biosocialinės funkcijos:
- orientacija aplinkoje ir normali reakcija į dirgiklius;
- fiziologinių poreikių patenkinimas (valgymas, asmens higiena, lytinis gyvenimas ir kt.);
- judėjimas aplinkoje;
- įprastų individualių funkcijų vykdymas (profesinės, kultūrinės, relaksacinės);
- bendravimas su visuomene;
- socialinio ekonominio aktyvumo ir savarankiškumo išlaikymas.
Tai suteikia galimybę jaustis laimingam.
Pastaba: Norėdami atsisiųsti visą straipsnį pdf formatu, spauskite čia.