Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Remigijus Bimba
„Fitnesas moterims“, 2006 m. Nr. 1 (2)
Pasaulio moterų kultūrizmo ir fitneso čempionatas, pasaulio vyrų fitneso taurė Santa Sussana, Ispanija
2005 09 24-25
Sėkmingiausiai iš trijų čempionate Ispanijoje dalyvavusių Lietuvos rinktinės narių Santa Susanoje rungtyniavo Živilė Raudonienė. Kūno fitneso iki 164 cm ūgio kategorijos grupėje klubo „Olimpas“ narė iškovojo sidabro medalį. Alina Čepurnienė (kultūrizmas, 57 kg, treneris Gediminas Adomaitis, klubas „Olimpia“) kultūrizmo 57 kg kategorijoje finišavo ketvirta. Arnas Liaukus („Tauras“, treneris Rinaldas Česnaitis) iš Marijampolės liko 11-as vyrų fitneso varžybose. Komandų rikiuotėje tarp 45 šalių rinktinių Lietuva iškovojo 6-ąją vietą.
Vėl tapo planetos vicečempione
Rekordiniame čempionate (156 sportininkai iš 45 šalių), kuris Santa Susanoje vyko trečią kartą iš eilės, konkurencija vėl buvo milžiniška – Ž. Raudonienės ūgio kategorijos grupėje startavo 30 sportininkių iš 18 šalių. Ženklią pažangą padariusiai JAV gyvenančiai ir ten besitreniruojančiai 23-ejų metų LKKA absolventei Ž. Raudonienei „Parc Colomer“ sporto centro scena vėl buvo laiminga, nors iki absoliučios sėkmės – čempionės titulo – šįkart trūko labai nedaug – vos vieno taško.
Pergalę, kaip ir prieš metus, šventusi Katerina Verbovska iš Slovakijos kiek pranoko Živilę kojų raumenų išvystymu. Trečia liko šių metų Europos čempionė čekė Barbora Benešova. Įdomu, jog pirmame varžybų etape Ž. Raudonienė buvo tik trečia, antrame pakilo viena vieta aukštyn, o finale – jau pirma, tačiau likviduoti vieno taško atsilikimo vis dėlto nepavyko.
Kol kas, aukso medalį 2003 m. yra iškovojusi tik viena Lietuvos sportininkė Inga Neverauskaitė, kuri jau keletą metų gyvena Londone (Anglija). Pastaruosius du metus ši sportininkė rungtyniauja profesionalų gretose.
Živilė pakartojo savo prieš dvejus metus pasiektą laimėjimą, kai net didesnėje konkurencijoje (33 dalyvės) irgi laimėjo sidabrą. 2004-aisiais Raudonienė buvo trečia.
Pasaulio čempionėmis atskirose ūgio kategorijos grupėse tapo: brazilė Juliana Malacarne (158 cm ir absoliuti pasaulio fitneso čempionė), slovakė Lenka Chalupkova (per 164 cm).
Sėkmingas debiutas
Kultūrizmo varžybų svorio kategorijoje iki 57 kg dalyvavo 15 sportininkių iš 12 šalių. Pasaulio čempionato debiutantė 36-ių metų A. Čepurnienė iš kitų dalyvių išsiskyrė raumenų reljefu, moteriškumu, tačiau siekiant medalio būtina padidinti viršutinės kūno dalies (nugaros, pečių juostos bei rankų) raumenų apimtis. Pirmavo slovakė 2000 m. ir 2003 m. pasaulio čempionė Jana Purdjakoba, antra liko Daria Piznal, trečia – Halina Kunicka (abi Lenkijos atstovės). Europos veteranių 2004 m. pirmenybėse auksą laimėjusi sostinės „Olimpia“ klubo sportininkė šįsyk liko šalia prizininkių pakylos, nors po pirmojo varžybų etapo ir buvo trečia. Tiesa, mūsų sportininkė pranoko tik penktą vietą užėmusią dukart (1998 m. ir 2002 m.) pasaulio čempionės titulą pelniusią rumunę Irina Muntean.
Sportininkės iškovota 4 vieta yra viena aukščiausiu LKFF istorijoje. Geriausias lietuvių rezultatas pasaulio moterų kultūrizmo čempionate yra Natalijos Murnikovienės, kuri 1994 m. laimėjo aukso medalį.
Pasaulio kultūrizmo moterų čempionatas rengiamas trijose svorio kategorijų grupėse (52 kg, 57 kg ir virš 57 kg). Absoliučia pasaulio kultūrizmo čempione tapo svorio kategorijos iki 52 kg nugalėtoja Svetlana Lomačevskaja (Rusija), o svorio kategorijos per 57 kg aukso medalį laimėjo lenkė Agnieška Ryk.
„Pasisėmė“ patirties
Dar vienas pasaulio čempionato debiutantas – tarp 12 pasaulio vyrų fitneso taurės dalyvių iš 9 šalių startavęs Arnas Liaukus. Tokio lygio varžybose lietuviai dalyvavo pirmą kartą. Vienas perspektyviausių Lietuvos fitneso atstovų A. Liaukus dar pernai sėkmingai rungtyniavo jaunimo varžybose – pasaulio jaunimo fitneso čempionate iškovojo 4-ąją vietą.
Sėkmingesniam debiutui tarp suaugusiųjų, gerokai didesnę patirtį turinčių atletų, kažkiek sutrukdė ir šių metų pavasarį atlikta kojų operaciją, kurį laiką trukdžiusi sportuoti. LKKA trečiojo kurso studentas liko vienuoliktas: sportininkui akivaizdžiai trūko didesnės raumenų masės ir pasitikėjimo savimi.
Pasaulio taurę laimėjo ispanas Andrian Christian Ghit vienu tašku aplenkęs čeką František Bartos, trečias liko lenkas Tomasz Pietras.
Komandinėje įskaitoje 1 vietą laimėjo Slovakijos rinktinė (3 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalis), antra liko – Rusija (2, 2, 1), trečia – Vokietija (1, 2, 1), ketvirta – Lenkija (1, 1, 2), penkta – Čekija (0, 2, 1). Lietuvos komanda iškovojo šeštąją vietą.