Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
1971-ųjų gruodžio mėnesį Kauno sporto halėje vykęs VI-asis LTSR AG čempionatas tapo ir paskutiniuoju Lietuvos atletų forumu aštuntajame dešimtmetyje. Kito oficialaus LTSR čempionato teko laukti ištisus 15 metų, iki 1986-ųjų.
Per 1972 metus Maskvoje buvo paruoštas ir 1973 m. sausio 24 d. pasirodė TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymas, kuriame uždraustos bet kokios AG varžybos, parodomieji pasirodymai, kuriuose yra pozavimas, kūno grožio vertinimas.
Priežastys, iššaukusios tokią įvykių eigą – perdėm politizuotas sportinio judėjimo supratimas, noras sutramdyti vis didesnį populiarumą įgaunančią AG. AG buvo bandoma traktuoti ne kaip savarankišką sporto šaką su savo varžybų sistema, o kaip bendram fiziniam pasirengimui padedančią priemonę.
TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto kolegijoje buvo teigiama, kad “nesant reikiamos sporto komitetų ir sporto draugijų kontrolės, kai kurios atletinės gimnastikos grupės persigimsta į gryno kultūrizmo sekcijas. Tokiose sekcijose taikomi tik tokie pratimai, kurie be saiko vysto raumenis, mokomasi pozavimo elementų, o tai jau grynas kultūrizmas, kuris prieštarauja tarybinės fizinio auklėjimo sistemos pagrindams” (К новому расцвету советского спорта, 1973)
Nenuostabu, kad po šio įsakymo pasirodymo daugelyje TSRS miestų AG klubai buvo uždaryti, varžybos – uždraustos. Lietuvoje įsakymas vykdytas ne taip uoliai, bet suorganizuoti oficialias varžybas buvo neįmanoma. Todėl buvo stengiamasi “prastumti” varžybas kaip atvirą miesto čempionatą ar panašiai, perdaug nesireklamuojant. Varžybų organizatoriams nebuvo pernelyg sunku gauti miesto valdžios pritarimą ir varžybų nuostatų patvirtinimą. Tuo tarpu oficialiame lygyje rengti ne miestų, o respublikos mąsto varžybas, kurių nuostatus turėjo tvirtinti LTSR kūno kultūros ir sporto komitetas buvo neįmanoma.
Šiuo laikotarpiu, paprastai vykdavo jėgos varžybos ir kaip priedas prie jų – atletų pozavimas. Jėgos ir laisviejų pratimų taškai buvo skaičiuojami bendrai.
Kelerius metus (1971 – 1973) LAGF vadovavo kaunietis P. Majauskas, vėliau, po minėto įsakymo pasirodymo, pirmininko pareigos buvo patikėtos Kauno federacijos pirmininkui J. Jusevičiui, kuris vadovavo 1974 – 1977 m. (LKF archyvas. 1975 m. sausio 19 d.) Nuo 1978 m. prie LTSR sunkiosios atletikos federacijos buvo sudaryta LTSR AG komisija, kurios pirmininku buvo išrinktas R. Kalinauskas. (LKF archyvas. 1978 m. sausio 21 d.)
“Neišgirdo” įsakymo ir Estijoje, kur nuo 1971 metų Inaras Mardo organizuodavo tradicinį Georgo Tenno (1911 – 1967 m.), AG pradininko ir didelio šios sporto propaguotojo TSRS, memorialą.
Pirmosios varžybos įvyko 1971 m. rugpjūčio 7–8 d. Talino “Kalevo” sporto halėje. Antrajame memoriale 1972 m. rugpjūčio 25 – 27 d. jaunimo grupėje penkias prizines vietas iš šešių laimėjo Lietuvos atstovai: vilniečiai Jevgenij Gorelik (173 cm) ir V. Aliubavičius (per 173 cm, absoliutus nugalėtojas). Tarp suaugusiųjų laimėjo taip pat vilniečiai Julius Griežė (168 cm) ir Ričard Krinickij (175 cm). Dar du lietuviai šioje amžiaus grupėje tapo prizininkais. Tarp komandų nugalėjo vilniečiai, aplenkę Talino sportininkus.
Trečiasis G. Tenno memorialas vyko Taline 1974 m. birželio 21–22 d. Varžybose be Estijos sportininkų rungtyniavo ir Lietuvos (Vilniaus, Kėdainių, Kauno) bei Rusijos (Maskvos, Leningrado, Severodvinsko) atletai. Sėkmingiausiai pasirodė vilniečiai, trenerio Česlovo Tamulevičiaus auklėtiniai, laimėję keturiose ūgio kategorijose iš penkių. Tarp jaunimo (iki 23 metų amžiaus) pirmavo vilniečiai Arvydas Misiūra (iki 173 cm) ir Semion Berezovskij (per 173 cm ir absoliutus). Suaugusiųjų varžybose pirmąsias vietas pelnė J. Gorelik (iki 168 cm) ir P. Murauskas (iki 175 cm). Pastarojo 21-erių metų sportininko pasirodymas tapo tikra sensacija, nes jis, neišsiskirdamas ypatingais antropometriniais duomenimis (ūgis – 173 cm, svoris – 84,5 kg, krūtinės apimtis – 124 cm, rankos – 44,5 cm, šlaunies – 65 cm, blauzdos – 42,5 cm), tapo absoliučiu šių varžybų nugalėtoju. P. Murauskui pavyko įveikti estų kylančią žvaigždę Olev Annus. Vilnietis pranoko varžovą tobulomis kūno proporcijomis, harmoningai išvystytu raumenynu, kokybišku reljefu ir plastišku pozavimu. Įspūdingi buvo ir jo jėgos rezultatai – štangos spaudimas gulint – 170 kg ir pritūpimas štanga ant pečių – 195 kg. Tarp komandų vėl laimėjo Vilniaus atstovai. (LKF archyvai. G. Tenno memorialo varžybų 1971 – 1989 m. protokolai)
LTSR AG varžybų programa tuo metu būdavo sudaryta iš dviejų. Pirmoji dalis - jėgos pratimų (štangos spaudimas gulint ir pritūpimas štanga ant pečių – suaugusiems), o jaunimui pastarąjį pratimą pakeisdavo trišuolis į tolį iš vietos. Antra dalis - laisvieji pratimai (t. y. privalomų pozų vertinimas ir laisvoji programa).
Kultūristų raumenų stiprumą, 1974 m. kovo 24 d. pademonstravo 27-erių metų kaunietis R. Kairaitis. Jis per Kauno miesto atviras pirmenybes pirmą kartą ne tik LTSR, bet ir TSRS pasiekė štangos spaudimas gulint naują rekordą – 200 kg. Netrukus, po savaitės, kovo 31-ąją, R. Kairaitis per varžybas Kaliningrade ši rezultatą pagerino 2,5 kg.
1974 m. gruodžio 15 d. kėdainiečiai surengė “Liutauro” AG klubo atviras jaunių pirmenybes. Nesant galimybių surengti oficialias varžybas, jos buvo neoficialios. Nugalėtojų vardus iškovojo: Albinas Smaguris (Kaunas), Aleksandras Bolgovas (Kaunas) ir Vitalijus Volkovas (Kėdainiai). Pažymėtinas 16-mečio A. Bolgovo rezultatas - štangos spaudimas gulint – 150 kg. Moksleivių varžybos vyko ir kitais metais – 1975 m. gruodžio 14 d. Šiauliuose atviros moksleivių pirmenybės. Tarp jaunučių (15 – 16 m.) varžybas laimėjo: Vytas Stepkovas (Kaunas,168 cm),Valdas Jakutis (Klaipėda, 175 cm) ir Eimutis Rūkas (Šiauliai, per 175 cm). Jaunių (16 – 18 m.) grupėje stipriausi buvo Viačeslav Chleborodov (Vilnius, 168 cm.), A. Bolgovas (Kaunas, 175 cm; štangos spaudimas gulint – 165 kg) ir Rimontas Mažionis (Klaipėda, per 175 cm).
Kauno miesto atviros pirmenybės vyko 1975 m. Jose dalyvavo ne tik visi stipriausi Lietuvos miestų atletai, bet ir svečiai iš kitų TSRS miestų. Šias varžybas buvo galima laikyti LTSR čempionatu, tiesa, neoficialiu. Jėgos dvikovė vyko 1975 m. vasario 23 d., o pozavimo – balandžio 27 d. Čempionais tapo vilniečiai J. Gorelik ir Jurij Žurenko bei šiaulietis Valentinas Vandys.
1976 m. surengiamos neoficialios LTSR pirmenybės, kurios vyko dvejuose etapuose. Pirmajame etape Kėdainiuose vasario 29 d. šiaulietis A. Vandys (asmeninis svoris 86,5 kg). pasiekė puikų rezultatą: štangos spaudimas gulint – 195 kg ir pritūpimas štanga ant pečių - 220 kg. Antrajame etape tarp aukščiausiųjų vyrų (per 175 cm) Kaune balandžio 23 d. “Inkaro” kultūros rūmuose vyko apylygė kova tarp vilniečio S. Cukanovo ir esto O. Annus. Pastarojo pergalę lėmė didesnės raumenų apimtys. Galutinėje įskaitoje (jėgos pratimai plius pozavimo varžybos) čempionais tapo J. Gorelik (Vilnius, 168 cm), V. Vandys (Šiauliai, 175 cm) ir O. Annus (Talinas, per 175 cm).
Po pusmečio varžybose Taline (G. Tenno memorialas, 1976 m. lapkričio 13–14 d.) buvo laukiama dar vienos lietuvio S. Cukanovo ir esto O. Annus dvikovos, bet šįkart pastarojo pranašumas buvo daugiau nei akivaizdus. Tokio “gilaus” raumenyno atskyrimo ir reljefo dar niekam nebuvo tekę matyti. Tiesa, kiti Lietuvos atstovai – B. Dolgovas (Vilnius, jaunimas, per 173 cm), J. Gorelik (Vilnius, suaugusieji, 168 cm) ir R. Krynickij (Vilnius, suaugusieji, 175 cm) – tapo nugalėtojais. (LKF archyvai. G. Tenno memorialo 1971 – 1989 m. varžybų protokolai)
1977-iais Kėdainių “Liutauro” klubas pažymėjo 10-ties metų jubiliejų. Atvirose klubo pirmenybėse gegužės 8 d. dalyvavo svečiai iš Estijos, Ukrainos, Baltarusijos. Jaunimo varžybose pirmavo vilniečiai – V. Chleborodov ir V. Volkovas, taip pat estas Indrek Otsus, tapęs ir absoliučiu nugalėtoju. Suaugusiųjų grupėje čempionais tapo Vladas Kapcevičius (Kaunas), R. Krynickij (Vilnius) ir O. Annus (Talinas, absoliutus čempionas).
Vilnietis B. Dolgov ir V. Kapcevičius pirmavo ir penktajame G. Tenno memoriale Taline 1977 m. gruodžio 3–4 d. (LKF archyvai. G. Tenno memorialo 1971 – 1989 m. varžybų protokolai) Sėkmingai šiuose memorialuose Taline lietuviai dalyvavo ir 1978 – 1986 m.
Uostamiestyje po 10 metų pertraukos klaipėdiečio Edmundo Daubaro iniciatyva (pirmieji du turnyrai įvyko 1968 ir 1969 metais, juose laimėjo vilnietis L. Pivoriūnas ir klaipėdietis A. Mineikis) vėl vyko “atgaivintas” “Gintarinis prizas” 1978 m. gegužės 27 – 28 d. Šios varžybos palaipsniui įgavo didžiausią prestižą visoje Tarybų Sąjungoje, kuriose dalyvaudavo geriausi to meto TSRS atletai. Tiesa, dominavo Lietuvos sportininkai – tik du kartus (1978–1979 m.) absoliučiu čempionu tapo ne Lietuvos atstovas – Estijos atletas O. Annus. Du kartus “Gintarinio prizo” absoliučiu čempionu tapo kaunietis V. Dubickas (1983, 1984 m.), po vieną pergalę iškovojo kauniečiai V. Kapcevičius (1980 m.), Saulius Misevičius (1981 m.), Algirdas Ivanauskas (1985 m.) ir vilnietis J. Gorelik (1982 m.). (LKF archyvas. “Gintarinio prizo” 1978 – 1991 m. varžybų protokolai.)
Akivaizdų 1973 m. sausio 24 d. TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymo , kuriuo buvo draudžiamos pozavimo varžybos, nesilaikymą pastebėjo ir TSRS kūno kultūros ir sporto komitetas. Todėl 1977 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas dar vienas įsakymas “Apie rimtus atletinės gimnastikos grupių pažeidimus”. Įsakyme konstatuojama, jog, kaip paaiškėjo, kai kuriose TSRS miestuose (tarp kurių Kaunas ir Vilnius) užsiėminėjama kultūrizmu, pozuojama. TSRS kūno kultūros ir sporto komitetas nekartą sutrukdė surengti varžybas, kuriose vertinamas kūno sudėjimo grožis.
TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas S. Pavlov įsakė sustiprinti AG grupių kontrolę ir patikrinimą bei užtikrinti, kad treniruotės vyktų pagal TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto reikalavimus. (LKF archyvas. 1977 m. gruodžio 5 d.)
1980 m. kovo 27–30 d. Kauno sporto halėje įvyko “Dviejų taurių” (karatė imtynių ir AG) pirmasis turnyras. Tris pirmąsias vietas iškovojo Lietuvos sportininkai: S. Misevičius (Kaunas), J. Žurcev (Vilnius) ir kaunietis V. Kapcevičius, tapęs absoliučiu nugalėtoju. (Калинаускас Р., Мардо И., Новиковас А., 1980)
Pirmą kartą po 12 metų pertraukos į Lietuvą atvyko užsienio kultūristai. Vilniuje vykusį (1980 m. birželio 7 d.) Lietuvos ir Vengrijos rinktinių mačą laimėjo lietuviai: jie nugalėjo visose keturiose svorio kategorijose, o absoliutų Vengrijos čempioną Laszlo Kreczik (90 kg) įveikė ir S. Misevičius (Kaunas), ir Arvydas Milvydas (Vilnius). (Калинаускас Р., 1980)
Liepos mėnesį Vengrijoje viešėjo Lietuvos atstovai, o 1981-iais daugelyje varžybų sėkmingai rungtyniavo kaunietis S. Misevičius.Jis vienas iš naujosios kultūrizmo bangos atstovų. Šiuo sportu susidomėjo 1976 metais, prieš tai septynerius metus žaidė tinklinį, penkerius – regbį. Po sunkios kojos traumos gydytojai abejojo, ar teks S. Misevičiui kada nors išvis sportuoti, bet sportininkas per palyginti trumpą laiką pasiekė žymių rezultatų. Savo pirmosiose varžybose 1978 metais “Gintarinio prizo” turnyre Klaipėdoje jis užima 8-ąją vietą, bet bendradarbiaudamas su vilniečiu treneriu Č. Tamulevičiumi. 1981 m. S. Misevičiui per “Gintarinio prizo” varžybas Klaipėdoje pavyko įveikti ir nenugalimąjį estą O. Annus. 1982 m. kaunietis tapo absoliučiu G. Tenno memorialo nugalėtoju. Neatsitiktinai būtent S. Misevičius tapo pirmuoju Lietuvos kultūristu, sėkmingai pasirodžiusiu gilias kultūrizmo tradicijas ir pasiekimus turinčioje šalyje – ČSSR. Kaunietis tarptautinėse žurnalo “Trener” taurės varžybose 1981 m. ir 1985 m. užėmė antrąją vietą, o 1982 m. ir 1984 m. tapo nugalėtoju. (Petraitis A., 1991, Daubaras E., 1994, Daubaras E., 1996) S. Misevičius ne tik skynė pergales varžybose, bet ir treniravo moteris. Būtent jo dėka 1983 m. Kauno “Nemune” treniravosi septynios merginos, po pusantrų metų iš jų dvi pasirodė Kauno miesto čempionate. 1985 m. jau treniravosi 20 merginų. S. Misevičius – Lietuvos moterų AG organizuoto judėjimo pradininkas. (Petraitis A., 1990)
Varžybas organizuodavo ir komjaunimas. Be “Dviejų taurių” varžybų Kaune 1980-aisiais Kauno AG entuziastai kartu su VLKJS Kauno komiteto darbuotojais spalio–lapkričio mėnesiais ėmė organizuoti tradicines varžybas, skirtas komjaunimo įkūrimo metinėms. Turnyre be Lietuvos atletų dalyvavo ir sportininkai iš Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kt.
Žingsnis po žingsnio į priekį buvo judama ir organizacinėje srityje. 1981 m. balandžio 24–26 d. Kaune vyko Sąjunginis AG pasitarimas, kuriame be pranešimų apie politinį–idėjinį darbą AG sekcijose, teisėjavimą varžybose, jų organizavimą, buvo ir kino filmo “Atletinė gimnastika” (Lietuvos kino studija pagal TSRS Sporto komiteto užsakymą) peržiūra. Apsvarstyta ir eksperimentinė AG varžybų programa, kurią paruošė VLKJS Kauno komitetas (sekr. A. Aleknavičius).
Pasitarimo nutarime siūloma parengti ir pateikti tvirtinimui sąjunginės (respublikinės, miesto ir kt.) AG komisijos nuostatus, parengti ir patvirtinti laikinas teisėjavimo taisykles, rekomenduoti kurti komisijas. Taip pat TSRS sunkiosios atletikos federacijos buvo prašoma tvirtinti AG sąjunginių turnyrų kalendorių, leisti kasmet organizuoti sąjunginį pasitarimą AG klausimais, tvirtinti AG komisijos tipinius nuostatus. (Калинаускас Р., 1981)
Sunkiosios atletikos federacijai leidus, 1981 m. gruodžio 11–13 d. Maskvoje jau vyko sąjunginis pasitarimas bei rinkimai į kai kuriuos TSRS AG komisijos postus bei TSRS AG ir dvipūdės kilnojimo (tokia buvo bendra komisija) prezidiumą. Sąjunginės komisijos atsakinguoju sekretoriumi buvo išrinktas R. Kalinauskas (Vilnius), metodinei tarybai vadovavo kaunietis R. Kairaitis, teisėjų kolegijai – R. Kalinauskas. (Калинаускас Р., 1981)
1983 m. spalio 23 d. Kaune vyko ataskaitinis–rinkiminis Lietuvos AG komisijos susirinkimas. Jame išrinktas toks komisijos prezidiumas: pirmininkas – R. Kalinauskas, atsak. sekretorius – V. Pataševas (Vilnius), teisėjų kolegijos pirmininkas – A. Novikovas (Kaunas), trenerių tarybos pirmininkas – S. Misevičius (Kaunas), metodinės tarybos pirmininkas – R. Kairaitis (Kaunas). (LKF archyvas. 1983 m. spalio 23 d.)
1983–1985 m. Lietuvos kultūristai pasiekė nemažai svarių pergalių. Absoliučiu Lvovo atvirų jaunimo pirmenybių nugalėtoju 1983 m. tapo klaipėdietis A. Jarumbauskas. (Даубарас Э., Калинаускас Р., Пятрайтис А.,1983) Tais pačiais metais “Gintarinio prizo” varžybose absoliutaus jaunimo čempiono titulą iškovojo Rolandas Bučinskas (Šiauliai), 1984 m. - Viktoras Jucys (Klaipėda) (LKF archyvas. “Gintarinio prizo” 1978 – 1991 m. varžybų protokolai.). R. Bučinskas 1983 m. G. Tenno memoriale Taline laimėjo absoliutaus jaunimo čempiono titulą. (LKF archyvas. G. Tenno memorialo 1971 – 1989 m. varžybų protokolai.) 1984 m. Lietuvos atletai V. Kapcevičius ir V. Dubickas nugalėjo tarptautiniame turnyre Cvikan (VDR), S. Misevičius – “Trener” turnyre (ČSSR). (Беспаленко B., Даубарас Э., Калинаускас Р., 1984) Charkove, 1985 m. V. Jucys tapo absoliučiu jaunimo nugalėtoju. Tais pačiais metais Kaune buvo surengtas ir pirmasis TSRS absoliučioje svorio kategorijoje čempionų turnyras. Spalio 27 d. Kauno karininkų namuose varžėsi 12 atletų (6 iš jų – lietuviai). Tris pirmąsias vietas užėmė kauniečiai: nugalėjo S. Misevičius, aplenkęs V. Dubicką ir Raimundą Ivanauską. (Беспаленко B., Даубарас Э., Калинаускас Р., 1985)
1985-ųjų pabaigoje (lapkričio 27 d.) Vilniuje per Lietuvos TSR kūno kultūros ir sporto komiteto kolegijos posėdį buvo nutarta leisti po ilgos pertraukos suorganizuoti oficialų Respublikos čempionatą, bet tik bendroje jėgos trikovės ir laisvųjų pratimų įskaitoje. (LKF archyvas. 1985 m. gruodžio 27 d.)
Šios varžybos, įvykusios Šiauliuose 1986 m. balandžio 27 d. ir tapo tuo “kertiniu akmeniu”, ant kurio pradėtas statyti dabartinis kultūrizmas.
Iki aštuntojo dešimtmečio pradžios neblogai organizuotą kultūrizmo entuziastų veiklą tuomet TSRS sporto vadovai pabandė sutramdyti. Politizuotai vertindami šį naują, jaunimui patrauklų, tačiau iš vakarų atėjusį sportą, jie vertino kaip konkurentą kitoms sporto šakoms. Ypač – sunkiajai atletikai, kur TSRS buvo aiški vienvaldė lyderė pasaulyje.