Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
2.1 Kultūrizmo vystymasis pasaulyje
2.1.1 Kultūrizmo ištakos senovės Kinijoje, Indijoje, Egipte ir Graikijoje
Įvairių kultūrizmo elementų (treniruotės su svoriais) galima aptikti dar prieš 2000 metų prieš Kristų Kinijoje, bei senovės Indijoje, Egipte. Nė vienas leidinys, esantis pasaulio bibliotekose nesutalpina visapusiškų studijų apie kultūrizmo istoriją. Praeityje kultūrizmas nebuvo laikomas veikla, o buvo naudojamas pasiruošti sportinėms varžyboms, tobulinti karo meną, gerinti fizinę išvaizdą, pristatyti pramogas bei puoselėti sveikatą, o taip pat pavaizduoti, aprašyti estetinį žmogaus kūno supratimą ir įvertinti jo tobulumą.
Šie pritaikymo pavyzdžiai yra rasti 3600 – 3500 m. p. Kr., kada didysis Imperatorius Yu-Kang-Chi kiekvieną dieną darydavo pratimus. Netgi Confucius (521 m. p. Kr.) stengėsi tobulinti savo kūną mankštindamasis. Apie tai byloja ir neseniai rastas kapo piešinys Marquis Tai’s laikotarpiu Kinijoje prieš 2000 m. p. Kr. Vėlesnėse Chou dinastijose (1122 – 249 m. p. Kr.) sunkumų kilnojimo testo pagalba buvo atrenkami kariai. Senovės Indijoje sunkūs vėzdai ir sunkūs lankai buvo naudojami sisteminiuose pratimuose. Viename seniausiame Egipto rašytiniame šaltinyje (išleistame apie 3400 m. p. Kr.), yra išlikęs įrodymas, kad egiptiečiams jau buvo žinomas sunkumų kilnojimas. Tuo metu buvo paprotys iliustruoti, piešti ant karsto sienų savo karalius ir svarbius asmenis. Kai kurie piešiniai gana aiškiai parodo kultūrizmo pratimus vyrams ir moterims. Žinomo Beni Hassan karsto sienos rodo, kad buvo naudojami pratimai su svoriais, kurie buvo iš akmens, marmuro, švino. (Webster D,. 1979)
Kūno kultas buvo populiarus senovės Graikijoje ir Romos Imperijoje. Senovės Graikijoje fizinės pratybos įgavo sistemingų treniruočių pobūdį. Sunkumų kilnojimu domėjosi ir pirmųjų senovės olimpinių žaidynių dalyviai. Olimpijoje rastas 68*39*33 cm dydžio akmens luitas, sveriantis 143 kg. (Иванов Д., 1987)
Graikai sukūrė aukštesnio lygio fizinio pasiruošimo sistemą. Jie pirmieji jėgos vystymui naudojo svarmenis. Jėgos lavinimo metodai buvo tobulinami iki antrojo amžiaus. Kovoje, kare pergalė priklausė ne nuo ginklų ar strategijos, bet nuo fizinių galimybių ir dalyvių meistriškumo. Fiziniu vystymusi buvo žavimasi, todėl jėga buvo pagrindinis rodiklis. (Webster D,. 1979)
Daug legendų ir keletas sunkumų kilnojimo įrodymų yra randama rašytiniuose šaltiniuose prieš Kristų. Sporto istorijos tyrinėtojai graiką Miloną stipruolį iš Krotono, gimusį apie 550 – 560 m. p. Kr., laiko šiuolaikinės didėjančio pasipriešinimo metodikos pradininku. Specialiomis treniruotėmis (kasdien kilnodavo veršiuką) jis išvystė fenomenalią jėgą. Šiam augant ir sunkėjant jį vis tebekeldavo ir užsidėjęs ant pečių, nešiodavo. Įžymiausias senovės graikų imtynininkas Milonas šešis kartus tapo Olimpinių žaidynių (540 – 516 m. p. Kr.), septynis kartus Pythian žaidynių ir kt. nugalėtoju. Milonas – garsiojo matematiko ir filosofo Pitagoro (beje, buvusio kumštynių olimpioniko) mokinys – buvo ne tik puikus atletas, bet ir mokslininkas, filosofas. Jis parašė knygą apie gamtą “Fizika”, kuri neišliko iki mūsų dienų. (Webster D,. 1979, Švub J., 1997)
Graikai įamžindavo olimpiadą ir jos nugalėtojus. Olimpionikai tapdavo labai įžymiais ir būdavo gerbiami visą gyvenimą. Statulėlės ir vazos buvo tik keli iš daugelio prizų. Olimpionikai buvo atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo. Jų kūno sudėjimas buvo gerai žinomas ir plačiai aprašomas to meto poetiniuose veikaluose bei vaizduojamas meno kūriniuose. Graikų meilė fiziniam grožiui beveik prilygo jų susižavėjimui atleto meistriškumu. Nuogas kūnas žaidynėse buvo natūralus reiškinys. Didelę reikšmę Olimpinėse žaidynėse graikai skyrė nuogumui. Įrašuose jie išsiskirdavo nuo barbarų tuo, kad jie pabrėždavo nuo kurio amžiaus olimpionikai varžėsi nuogi. Piešiniai vazose parodė, kad Pan – Atėnų žaidynėse atletai nuogi rungtyniavo nuo ankstyvojo šeštojo amžiaus.
Spartiečiai buvo didžiausi to meto nudistai. Jie leisdavo savo varžybose rungtyniauti mažai apsirengusioms moterims. Tuo tarpu romėnai išreikšdavo pasibjaurėjimą ir nustebimą graikų atletų nuogumu. (Webster D,. 1979)
Graikai pirmieji įsteigė specialias akademijas, kuriose stipruoliai kasdien treniruodavosi ir sistemingai maitindavosi. To meto atletai prieš Olimpines žaidynes reguliariai treniravosi net 10 mėnesių. Kūno grožio, sveikatos ir išminties etalonu buvo graikų Dievas Apolonas. Pagrindinis treniravimosi tikslas buvo kalokagathia (kalos kai agathos – grožis ir gėris), siekimas, kad tobulame kūne būtų tobula siela. (Švub J., 1997)