Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
2.1.4.1 Kultūrizmo veiklą plėtojančios federacijos, organizacijos ir jų varžybos
Britanijos salyne jau 1906 m. buvo įkurta “Health and Strenght League”, kuri 1930 m. turėjo per 100 tūkstančių žmonių. Ši organizacija nutarė organizuoti “Mr. Britain” varžybas. 1930 m. pirmuoju čempionu tapo W. T. Coggins.
Prancūzijos fizinės kultūros, atletikos ir sporto federacija (FFCPAS - Federation Francaise de Culture Physique Athletique et Sportive) nuo 1934 m. organizuodavo nacionalinius konkursus. Pirmuoju nugalėtoju tapo Georges Le Put. Ta pati organizacija 1937 m. surengė Paryžiuje “Geriausio Europos atleto” (“Les Plus Beaux Athletes d’Europe”) konkursą – čempionu tampa prancūzas Jacques Pasquet. (Webster D., 1979)
Ketvirtajame dešimtmetyje kultūrizmo varžybos labiau išpopuliarėjo JAV. 1939 m. per nepilnus tris mėnesius, įvyko net 3 varžybos. Balandžio 23-iąją Bronx mieste vyko varžybos “Geriausiai sudėto vyro“ (“Best Built Man”) titului laimėti. Pagal atskiras ūgio kategorijas pirmąsias vietas iškovojo: Murray Markoff, Bill Hillgardner ir Bert Goodrich.
Birželio 10-ąją Amsterdame (Niujorko valstija) kultūristai kovojo dėl “Gražiausios figūros Amerikoje” (“America’s Finest Physique”) prizų. Ūgio kategorijose laimėjo: Elmer Farnham, Jack Hempe ir Bert Goodrich, o pastarasis buvo pripažintas ir absoliučiu nugalėtoju.
Liepos 4-ąją Roland Essmaker laimėjo “Mr. America” titulą. Šias varžybas, vykusias kartu su veteranų sunkiosios atletikos čempionatu, organizavo JAV AAU (Amateur Athetic Union – Atletų Mėgėjų Sąjunga). Atletas, kuris norėjo dalyvauti pozavimo varžybose, privalėjo būti šios organizacijos nariu, be to – rungtyniauti ir sunkiosios atletikos veteranų čempionate. Manoma, kad tai buvo pirmasis “Mr. America” čempionatas, vėliau reguliariai vykdavęs kasmet. (Roark J., 1992, 1993)
Penktojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje kultūrizmo varžybas organizavo ir Tarptautinė sunkiosios atletikos (tuo metu – ir kultūrizmo – FIHC) federacija, įkurta 1920 m. Nuo 1947 m. iki 1966 m. per pasaulio sunkiosios atletikos čempionatus vykdavo ir “ Mr. Universe” varžybos. 11 įvykusių varžybų nugalėtoju keturis kartus tapo sunkiosios atletikos čempionas Tommy Kono (JAV). (Švub J., 1998) Vėliau sunkiosios atletikos federacija šių varžybų neberengė.
Brolių Ben ir Joe Weider 1946 m. įkurta Tarptautinė kultūristų federacija (IFBB – International Federation of Body Builders) plėsdama savo veiklą, palaipsniui tampo įtakinga organizacija pasaulyje. Varžybas taip pat ir toliau rengė JAV AAU (Bob Hoffman), NABBA (National Amateur Body Builders Association – Nacionalinė kultūristų mėgėjų asociacija, Oscar Heidenstam). (Švub J., 1998)
Kultūrizmo tradicijas Didžiojoje Britanijoje tęsė nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios vykdomi “Mr. Britain” konkursai. Grupė šios šalies sunkiosios atletikos mėgėjų nutarė surengti tarptautines “Mr. Universe” varžybas, o Britanijos sunkiosios atletikos mėgėjų asociacijos (BAWLA) sekretorius Oscar State buvo pagrindinis “Mr. Universe” organizatorius. Rugpjūčio 13-ąją Londone, kur tuo metu vyko 1948 m. olimpinių žaidynių sunkiosios atletikos turnyras, 2000 žiūrovų “Scala” teatre stebėjo, kuo baigsis Andre Drapp (“Mr. France”), John Grimek (“Mr. America”) ir Steve Reeves kova. Laimėjo J. Grimek pozuodamas – rodydamas raumenis, aplenkęs S. Reeves, o trečias buvo A. Drapp. (Michalak A., 1989)
1949 m. buvo įkurta NABBA, kuri perėmė “Mr. Universe” varžybų organizavimą. Pirmasis NABBA “Mr. Universe” čempionatas įvyko 1950 m. Jame laimi S. Reeves. Septintajame dešimtmetyje NABBA įtaka, stiprėjant IFBB, pastebimai mažėjo.
1959 m. IFBB, kuriai priklausė 40 šalių nacionalinės kultūrizmo federacijos, surengė savo pirmąjį “Mr. Universe” čempionatą. Taip prasidėjo ir Tarptautinės kultūristų federacijos dominavimas, o jį dar labiau sustiprino tarptautinį sporto judėjimą valdančių ir koordinuojančių organizacijų pripažinimas. (Michalak A., 1989)
Terminas “kultūristė” vartojamas palyginti nesenai – nuo septintojo dešimtmečio pabaigos, nors yra žinoma, jog moterys pratimus su svoriais darydavo jau 20 amžiaus pradžioje. Žiūrovų minios stebėdavosi Katie Sandowin, Athlet, Minerv ir kt. jėga. Pastarosios buvo vienos pirmųjų, kurios propagavo moterų kultūrizmą. Ketvirtajame – penktajame dešimtmečiuose, kaip viena iš labiausiai populiarių “stiprių moterų” išgarsėjo Abbye Stockton (Pudgy – taip ją dažnai vadindavo). Jos straipsnius, kviečiančius treniruotis, propaguojančius sveiką gyvenimo būdą, žurnalo”Strenght and Health” nuolatiniame skyrelyje skaitė ne tik moterys, bet ir vyrai. Apie tai liudijo gausūs skaitytojų atsiliepimai. Pudgy buvo daugiau nei sveikatos simbolis žurnalo puslapiuose – ją be ypatingų pastangų buvo galima sutikti ir gatvėje. Beveik kiekvieną dieną ji apsilankydavo saulėtame Santa Monica paplūdimyje, kur atlikdavo įvairius sunkiosios atletikos, gimnastikos, akrobatikos pratimus. Dažnai ten pat A. Stockton pozuodavo profesionaliems fotografams. Jos nuotraukos būdavo daugelyje to meto kultūrizmo žurnaluose.
Šeštajame dešimtmetyje atsirado didesnis fizinių pratimų su svoriais poreikis, nes jėga buvo reikalinga daugelio sporto šakų atstovėms. Vis daugiau moterų ėmė lankyti kultūrizmo klubus. Atsirado ir grynai kultūristinės krypties atstovės. Tad dailiosios moterys, iki šiol buvusios tik kaip atrakcinis priedas (“Miss Bikini”,”Miss Americana Muscle Beauty Show” kiti grožio konkursai) vyrų kultūrizmo varžybose, pradėjo ir pačios rungtyniauti. 1977 m. lapkričio mėnesį Canton (Ohio, JAV) surengiamos pirmosios moterų kultūrizmo varžybos. Nugalėtoja tapo Gina LaSpina. Tai buvo pirmosios kultūrizmo varžybos, apie kurias jų organizatorius Henry Maghee sakė: “dalyvės bus vertinamos kaip ir vyrai, atsižvelgiant į simetriškumą, proporcijas ir raumenyno išvystymą”. H. Maghee neapsiribojo vien tik varžybomis ir įkūrė JAV moterų kultūrizmo Asociaciją (USWBA), o vieną jos tikslų suformulavo taip: “sukurti naują moters – amerikietės grožio stereotipą”. To meto Amerikos kultūrizmo funkcionieriai ėmė galvoti apie naujas aukštumas, kurias gali pasiekti moterys, norinčios būti sveikos ir patrauklios. Jau tada buvo žavimasi Christine Zane, April Nicotra, Jackueline Nubret, Lyndre Johnson ir kitų moterų kūno grožio etalonu.
1978 m. lapkričio 17 d. keturiolika moterų, tarp jų ir pirmųjų varžybų nugalėtoja G. LaSpina (ūgis – 170 cm, svoris – 58 kg), dalyvavo JAV nacionaliniame čempionate.
Amerikoje 1977 – 1979 m. moterų varžybos organizuojamos gana plačiai. Rengiamos miestų, valstijų ir nacionaliniai konkursai.
1979 m. IFBB vykusiame kongrese įsteigiamas moterų komitetas, kuriam vadovavo amerikietė Ch. Zane. 1979 m. birželio 17 d. į Los Andželą atvyksta ir pirmojo, tiesa, neoficialaus pasaulio čempionato dalyvės. Čempione tapo Lisa Lyon, pralenkusi Claudia Willbourn ir kitas varžoves.
Po kelerių mėnesių pirmąsias IFBB sankcionuotas varžybas suorganizavo George Snyder. Varžybų piniginis fondas buvo 5000 dolerių, o nugalėtojai Patsy Champsan buvo įteiktas 2500 dolerių čekis. Vėliau pastebima tendencija, kad sportininkės varžybose rungtyniavo su didesnėmis raumenų apimtimis, o “lieknosios” kultūristės, nebeturėdamos galimybių užimti aukštesnių vietų, dažniausiai nebedalyvaudavo varžybose. (Petraitis A., 1990)
Tarptautinė kultūristų federacija (IFBB) įkurta 1946 m. ir vienija 169-ių šalių nacionalines kultūrizmo federacijas. (Stonkus S., 1996) Jos būstinė yra Monrealyje (Kanada), prezidentas – Ben Weider (Kanada). Aukščiausias IFBB organas yra kasmet nuo 1970 m. per vyrų pasaulio čempionatą vykstantis IFBB delegatų kongresas. Kas ketveri metai šie kongresai yra rinkiminiai. Tarp kongresų veiklai vadovauja federacijos Vykdomasis komitetas. Nuo 1971 m. IFBB yra GAISF (Sporto šakų tarptautinių federacijų generalinė asamblėja) narė. IFBB yra Teisėjų, Medicinos ir dopingo, Techninis, Moterų, Profesionalų, Tyrimo ir mokslo komitetai. (http://www.Ifbb.com)
Bandymai užmegzti konstruktyvų dialogą tarp IFBB ir IOC aštuntajame dešimtmetyje nebuvo sėkmingi. Tuometiniai IOC vadovai (Avery Brundrage) kultūrizmo nevertino kaip sporto šakos. IFBB vadovų viltys pakreipti įvykius sau palankia linkme tapo įmanomas, kai IOC prezidentu buvo išrinktas Chuan Antonio Samaranch. Būtent jis pirmą kartą 1997 m. Lahtyje (Suomija) vykusiose pasaulio neolimpinėse sporto šakų žaidynėse aplankė kultūristų varžybas. Ši bei kita kryptinga IFBB veikla įgalino pasiekti persilaužimą vertinant šią sporto šaką. (LKF archyvas.1971 gruodžio 14 d., Samaranch attends bodybuilding championships 1997)
1998 m. sausio 31 d. Nagane (Japonija) Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) suteikė IFBB oficialiai pripažįstamos federacijos statusą su 2 metų bandomuoju laikotarpiu. (LKF archyvas.1998 m. sausio 31 d.)
IFBB organizuojamuose čempionatuose nuo 1986 m. yra vykdoma dopingo kontrolė. Nuo 1998 m. ši procedūra visiškai atitinka IOC reikalavimus. Po varžybų yra tikrinami visi prizininkai ir dar keli burtų keliu atrinkti atletai. (LKF archyvas. 1998 m. lapkričio 15 d.)
Dabartiniu metu be IFBB pasaulyje egzistuoja dar keletas kultūristinių organizacijų (NABBA, WABBA, ILBB ir kt.), kurios taip pat organizuoja varžybas. Lyginant su IFBB, pastarosios organizacijos narių skaičiumi ne tokios skaitlingos, o taip pat jos nėra oficialiai pripažįstamos Tarptautinių sporto organizacijų – jų varžybose nėra vykdoma dopingo kontrolė. (Petraitis A., 1996)