Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
2.5 Lietuvos atletinės gimnastikos atkūrimas Lietuvoje 1986 - 1991 m.
2.5.1 Atletinės gimnastikos atkūrimas ir organizacija
Nuo 1986 m. vyko oficialūs Lietuvos AG čempionatai, pirmenybės ir kitos varžybos. 1987 m. rugpjūčio 11 d. Kubinkoje (Maskvos sritis) vykusiame sąjunginiame šios sporto šakos organizatorių, trenerių ir teisėjų susirinkime Leningrado atstovai pasiūlė vietoje sąjunginės AG komisijos prie TSRS sunkiosios atletikos federacijos įkurti savarankišką TSRS AG federaciją. Įvyko steigiamasis AGF susirinkimas. Naujos federacijos pirmininku išrenkamas penkiskart pasaulio sunkiosios atletikos čempionas, 1960 metų Romos olimpiados čempionas, rašytojas Jurij Vlasov (Maskva), pavaduotojais – LTSR AGK pirmininkas R. Kalinauskas (Vilnius) ir Vasilij Čaijkovskij (Leningradas), generaliniu sekretoriumi – Valerij Tamarlakov (Maskva). (Arvasevičius S., 1987, Petraitis A. 1991) Federacijos prezidiumą sudarė 20 narių. Į jį buvo išrinkti kauniečiai Aleksas Novikovas ir R. Kairaitis. Į TSRS valstybinį kūno kultūros ir sporto komitetą buvo išsiųsti steigiamojo susirinkimo dokumentai bei pasiūlymas oficialiai pripažinti AG TSRS ir įtraukti į vieningą sąjunginių sporto klasifikaciją.(LKF archyvas. 1987 m. rugpjūčio 11 d.)
1987 m. rugpjūčio 26 d. TSRS valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas, pažymėjo, jog AG TSRS užsiėminėja apie 500 tūkst. žmonių, nuo 1988 m. AG varžybas įtraukė į bendrą sąjunginių varžybų kalendorių. (LKF archyvas. 1987 m. rugpjūčio 26 d.)
LTSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas irgi neprieštaravo, kad Respublikinė AG komisija būtų pertvarkyta į respublikinę AG federaciją. 1987 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1918 Lietuvos TSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas patvirtino LTSR AGF susirinkimo, vykusio 1987 m. spalio 11 d. Kaune, rinkimų rezultatus. (LKF archyvas. 1987 m. gruodžio 31 d.) R. Kalinauskas vadovavęs nuo 1978 m LAG komisijai, tapo LAGF pirmininku ir vadovavo federacijai iki 1991 m. rudens.
1988 m. vasario 11 d. TSRS valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas patvirtino TSRS AGF pateiktus laisvųjų pratimų kvalifikacinius normatyvus. (Даубарас Э., Р., Пятрайтис А., 1988)
1988 m. birželio 21 – 28 d. IFBB prezidentas B. Weider trečią kartą viešėjo TSRS (pirmosios viešnagės - 1952 m. ir 1978 m.). Kartu su juo šioje istorinėje kelionėje dalyvavo prezidento padėjėjas, Ispanijos kultūrizmo federacijos prezidentas Rafael Santonja. Susitikimuose su TSRS valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto vadovybe IFBB atstovams pavyko pasiekti norimą rezultatą - TSRS AGF įstos į IFBB dar 1988 m. rudenį. (Kalinauskas R., 1989, Petraitis A., 1988, Petraitis A., 1991)
1989 m. vasario 29 d. Kaune įvyko LAGF ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Jos metu priimti nauji federacijos įstatai, emblema (autoriai – O. Isajevas ir P. Murauskas). Pagrindinis tikslas - patekti į tarptautines kultūrizmo (IFBB) ir jėgos trikovės (IPF) federacijas. Į pastarąją LAGF buvo priimta 1989 m. vasarą. Tiesa, kaip laikinas narys. Siekiama atgaivinti ir anksčiau vykusius Pabaltijo čempionatus – įsteigta Pabaltijo Asociacija. (Petraitis A., 1990)
Atkūrus LTOK buvo bandyta įstoti į IFBB. 1989 m. gegužės 28 d. kartu su Latvijos ir Estijos atstovais, laišku buvo kreiptasi į Tarptautinę federaciją, prašant priimti LAGF. (LKF archyvas. 1989 m. birželio 30 d.)
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, LAGF atstovai kovo 17 d. savo veiklą nutraukė TSRS AGF. (LKF archyvas. 1990 m. kovo 17 d.)
1991 m. kovo 29 – 31 d. į Lietuvą atvyko IFBB prezidentas B. Weider. Jį priėmė tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis, premjeras G. Vagnorius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento bei LTOK vadovai. Tuomet dar nebuvo aišku, ar galės lietuviai pasaulio čempionate Katovicuose (Lenkija) dalyvauti kaip nepriklausomos valstybės komanda, nes IOC vadovai laikėsi oficialios tokiam atvejui privalomos procedūros. IFBB, palaikanti ryšius su IOC, irgi nebuvo linkusi forsuoti įvykių. IFBB įsteigtus apdovanojimus B. Weider įteikė geriausiems Lietuvos kultūrizmo organizatoriams, treneriams, sportininkams. “Sidabro medaliai” (“IFBB Silver Medal”) buvo įteikti Arūnui Petraičiui (Šiauliai), E. Daubarui (Klaipėda), S. Misevičiui, Aleksui Novikovui, R. Kairaičiui (visi iš Kauno), “Aukso medalis (“IFBB Gold Medal”) – R. Kalinauskui, aukščiausią IFBB prizą “Už ypatingus nuopelnus” (“Distinquished Service Award”) – V. Landsbergiui. (Bernotas R., 1991, Grinbergas D., 1991, Matulevičius A. 1991, Petraitis A., 1991) Tai buvo pirma po nepriklausomybės atkūrimo tarptautinės sporto organizacijos vadovo viešnagė Lietuvoje. IFBB pirmoji pakvietė Lietuvos sportininkus į oficialią tarptautinę federaciją. (Pirmieji penki Lietuvos žingsniai atkurto tautinio olimpinio judėjimo keliu,1993, Poviliūnas A., 1995) Per rugpjūčio mėnesį B. Weider surengtą apklausą penki IFBB komiteto nariai ir TOK narys R. Pound (Kanada) vienbalsiai pritarė LAGF įstojimui į IFBB. (Petraitis A. 1991)
Pagrindinis šio (1986 – 1991 m.) atkuriamojo laikotarpio laimėjimas, oficialus AG įtvirtinimas TSRS. Susikūrusi šios sąjunginės sporto šakos federacija koordinavo visą veiklą. Tai buvo naujas ir svarus impulsas įvairiapusiškiau vystyti AG. Netrukus TSRS AGF įstojo į tarptautinę federaciją (IFBB).
Lietuvoje po AGK reorganizavimo į federaciją vėl vyko oficialios varžybos. Po to, kai buvo atkurtas LTOK, LAGF siekė narystės Tarptautinėje kultūristų federacijoje (IFBB), tačiau bandymai iki 1991 m. rudens nebuvo vaisingi, nes IFBB laikėsi IOC nuostatų. Kai tik tarptautinė situacija tapo palankesnė IFBB, pirmoji iš visų tarptautinių sporto organizacijų patenkino Lietuvos atstovų prašymą dėl narystės IFBB.
Devintojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje pradėtas vystyti moterų kultūrizmas greitai įgavo organizuotą pobūdį.
Kultūrizmo specialybė nuo 1991 m. yra Lietuvos kūno kultūros instituto (dabar akademija) programoje. Vienas iš iniciatorių - dabartinis Lietuvos kultūrizmo prezidentas R. Kairaitis.
Šiame laikotarpyje gana intensyviai buvo tęsiami atnaujinti kontaktai su kitų šalių organizatoriais.