Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Kultūrizmo ištakų galima rasti senovės Kinijoje, Indijoje, Egipte, Graikijoje dar prieš 2000 m. p. Kr. Tik 19 am. pabaigoje atsirado šiuolaikinio kultūrizmo užuomazgos Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje. Kultūrizmo pradininkai yra Hippolyte Triat, Louis Attila, Vladislav Francevič Krajevskij, žymiausias jų – Eugen Sandow. Pirmosios varžybos įvyko 1889 m. Paryžiuje (Prancūzija). 20 am. pradžioje varžybos vyko Anglijoje, JAV, Danijoje, Vokietijoje ir kt. Steigėsi įvairios kultūrizmo organizacijos, tačiau 1946 m. įkurta brolių Joe ir Ben Weider Tarptautinė kultūristų federacija - IFBB plėsdama savo veiklą tapo įtakingiausia organizacija. IFBB organizuoja mėgėjų ir profesionalų varžybas. Pačios svarbiausios mėgėjų varžybos yra pasaulio suaugusiųjų vyrų čempionatai, o profesionalų – “Mr. Olympia”. Kultūrizmas tapo labai populiariu sportu ne tik Europoje, bet ir JAV, o nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos - ir Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. 1998 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) suteikė IFBB oficialiai pripažįstamos federacijos statusą su 2 metų bandomuoju laikotarpiu.
Nagrinėjant Lietuvos kultūrizmo raidą teko naudoti faktinę medžiagą, publikuota Lietuvos bei užsienio šalių periodinėje spaudoje, Lietuvos kultūrizmo federacijos archyvais. Prieš 40 metų atletinei gimnastikai (dabar kultūrizmas) atsirasti ir paplisti Lietuvoje nemažos įtakos turėjo kaimyninėje Lenkijoje 1959 m. vykęs pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas. Kartu vyko ir kultūristų “Mr. Universe” varžybos. Kilęs didelis šio sporto susidomėjimas pasiekė ir Lietuvą. Vieni pirmųjų naująja sporto šaka susidomėjo kauniečiai Viktoras Augustinas, Elmė Uzdonas ir Vytautas Jankauskas. Pastarojo bute ir vykdavo treniruotės. 1964 m. rudenį Kaune įsteigiamas pirmasis atletinės gimnastikos klubas, vėliau klubai steigėsi ir kituose miestuose: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Klaipėdoje, Palangoje ir kt. Pirmosios varžybos įvyko 1965 m. gegužės 23 d. prie Kauno marių. Nuo tada – ši sporto šaka pradedama vystyti organizuotai. 1966 m. gegužės 29 Vilniuje įvyko pirmasis oficialus Lietuvos AG suaugusiųjų vyrų čempionatas.
1966 – 1971m. laikotarpiu Lietuvoje buvo pradėti rengti oficialūs čempionatai, pirmenybės. Šias varžybas organizavo AG komitetas, vėliau – federacija. Lietuvos AG atletai pirmą kartą išvyko į kitų šalių tarptautinius turnyrus, o į Lietuvą atvykdavo svečiai ne tik iš TSRS, bet ir socialistinių šalių (Lenkijos, ČSSR). 1972 – 1986 m. laikotarpiu AG veikla Lietuvoje buvo draudžiama. 1973 m. pradžioje TSRS kūno kultūros ir sporto komitetas išleido įsakymą, kuriuo buvo uždrausta rengti AG varžybas. Šio įsakymo nebuvo paisoma, varžybos vyko neoficialiai. Šaltasis karas baigėsi 1987-aisiais, kai ši sporto šaka buvo oficialiai įteisinta TSRS. Susikūrusi šios sąjunginės sporto šakos federacija koordinavo visą veiklą. Atkuriamuoju laikotarpiu 1986 – 1991 m. varžybos vyko oficialiai. Moterų AG varžybos Lietuvoje buvo pradėtos rengti nuo 1986 m. 1990 m. Alytuje įvyko pirmasis AG suaugusiųjų moterų čempionatas. 1987 m. LTSR AGK buvo reorganizuota į LAGF. Pastaroji siekė narystės IFBB, tačiau bandymai iki 1991 m. rudens nebuvo vaisingi. TSRS AGF tapus IFBB nare, Lietuvos sportininkai (TSRS rinktinėje) pirmą kartą debiutavo pasaulio ir Europos čempionatuose. 1991 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos atstovai, pirmi iš visų šalyje propaguojamų sporto šakų federacijų buvo priimti į Tarptautinę federaciją (IFBB). 1994 m. Vilniuje įvyko pirmosios moterų fitneso varžybos, nuo 1995 m. organizuojami moterų fitneso čempionatai. Kultūrizmo plėtros laikotarpiu 1991 – 1999 m. Lietuvos kultūristai tarptautinėje arenoje pasiekė geriausius rezultatus, iškovojo pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų titulus. Geriausia LKF sportininkė yra pasaulio ir Europos čempionė Natalija Murnikovienė, kuri profesionalų pasaulio čempionate “Ms. Olympia” du kartus buvo trečia.
Kultūristų judėjimas Lietuvoje nėra vienalytis, nes veikia dar keletas kultūristinių ir fitneso organizacijų – NABBA, WABBA, WFF ir kt. Tarptautinių organizacijų padaliniai. Minėtos organizacijos nėra pripažįstamos IOC, tačiau rengia įvairias varžybas, jose dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Santykius tarp LKF ir pastarųjų organizacijų apsprendžia LKF įstatai, kurie yra identiški IFBB nuostatoms. Todėl ne tik IFBB, bet ir LKF nebendradarbiauja su minėtomis organizacijomis Dabartiniu metu LKF organizuoja suaugusiųjų ir jaunimo varžybas. Pačios svarbiausios varžybos yra Lietuvos suaugusiųjų čempionatai (vyrų, moterų ir veteranų kultūrizmo, moterų fitneso, porų ) ir jaunimo bei jaunių pirmenybės. Taip pat LKF organizuoja suaugusiųjų (vyrų, moterų kultūrizmo, moterų fitneso) ir jaunimo bei jaunių taurės varžybas.
Lietuvos kultūrizmo varžybų taisyklės kito. Nuo 1965 m. iki 1986 m. ne tik tuometinėje TSRS teritorijoje, bet ir LTSR AG varžybų programą buvo iš dviejų dalių jėgos pratimų ir pozavimo. Tokios varžybų taisyklės buvo ir kitose socialistinėse šalyse (Lenkijoje, ČSSR ir kt.) Vėliau AG varžybose jėgos pratimų buvo atsisakyta. Nuo 1988 m. AG varžybos Lietuvoje jau vyko analogiškai kaip ir priimta IFBB federacijoje. Tiesa, prie vertinimo sistemos identiškos IFBB taisyklėms, (kai vertinama ne balais, o vietomis) buvo pereita 1989 m. Reikalavimai varžybų dalyvių amžiui pakito nedaug: jauniai (iki 18 m.), jaunimas (iki 21 m.). Nuo 1989 m. Lietuvoje varžybų taisyklės identiškos IFBB taisyklėms. Vyrams yra septynios privalomos pozos bei 60 s laisvoji programa. Moterys atlieka penkias privalomos pozos bei tokios pat trukmės laisvąją programą. Laimi tie sportininkai, kurie per abi varžybų dalis surenka mažiausią vietų sumą. Teisėjauja 7 – 9 teisėjai.