blog logo

Senelio Stepono Strazdo – 100-ios gimimo metinės

2019 m. balandžio 6 d. mano seneliui Steponui Strazdui sukanka 100 metų!

Strazdas

Herbas Strazdas

Jono Strazdo ir Uršulės Gliaudelytės šeimoje 1919 m. balandžio 6 d. III Kurklelių kaime, Skiemonių valsčiuje, Utenos apskrityje (dabar – Anykščių rajonas) gimė berniukas. Užaugo keturių vaikų šeimoje, buvo trečiasis pagal amžių, broliai ir seserys: Julijona, Marijona, Domicėlė (Vincentas ir Anelė Emilija mirė kūdikystės amžiaus). Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje 1919 m. balandžio 7 d. krikšto tėvai Elena Dailydienė ir Tadeušas Baniūnas berniuką pakrikštijo Stepono vardu.
Stepono tėvui Jonui Strazdui, tai – antroji santuoka. Mirus pirmajai žmonai Barborai Kisieliūtei sukūrė naują šeimą. Pirmoje santuokoje gimė 12 vaikų: Juozapas, Ona, Jonas, Mykolas, Teodoras, Antanas, Petras, Domicelė, Petras, Anicetas, Konstantinas, Kazimieras.
Kaip ir daugumas to meto kaimo vaikų, Steponas baigė 4 skyrius. Tėvas Jonas Strazdas savo sūnų Steponą išmokė medžio darbų. Steponas gamino kirvakočius, grėblius, dalgiakočius, rankovėtus (dalgio, šakių ir kt. įrankių rankenas), pindavo krepšius, droždavo šaukštus ir kitus medžio dirbinius. Didelę paklausą kaime turėjo jo sukalti loviai kiaulėms (skirti ėdalui), galvijams žlabai (ėdžios). Savo medžio gaminius dalindavo už dyką. Kiekvienoje šio kaimo troboje buvo bent po kelis jo medžio dirbtų gaminių.
S. Strazdas eidavo į III Kurklelių dvarą dirbti padieniu darbininku. Dirbo ir pas kitus stambesnius ūkininkus: veždavo pieną, su „grėblionka“ grėbdavo šieną. Nepamainomas meistras buvo statybose. Yra daug pastatęs ir suremontavęs gyvenamųjų namų, klojimų, tvartų, pirčių ir kitokių pastatų. Mokėjo Steponas stogą „palopyti“ ir krosnis suremontuoti.
Nuo Sovietinės kariuomenės Steponas kartu su Katlėrių km. vyrais Martynu Sriubu, Jonu Kisieliumi, Juozu Vitkūnu slėpėsi miške (bulvių duobėje). „Buvo šalta žiema. Labai sušalome. Dėl to man dabar sąnarai skauda, kad esu „peršalęs“. Valgyti atnešdavo Martyno sesuo Genė. 1945 m. liepos mėnesį Utenos karinėje komendantūroje prisiregistravau. Teko tris dienas laukti eilėje, kad išduotų dokumentus. Jaunų vyrų buvo labai daug. Atrodė, kaip musės aplipusios iš visų pusių ant kalno pūpsantį karinį štabą. Už popierį reikėjo atidirbti. Tris dienas vežiau akmenis – 5 kubus išvežiau. Daug kas dar nepasidavė rusams, kariavo pavieniui.  1954 m. A. Kraujelis, pravarde Siaubūnas mūsų krašte liko vienas. Amerikonai vis „maitindavo“ viltimi vyrus sėdinčius miške – bunkeriuose. „Jūs dar palaukite, atsiųsim  ginklų, mes ateisim į pagalbą…“ Papiškio kaime, Utenos rajone 1965 m. per kariuomenės operaciją gyvo Kraujalio nepavyko paimti. Apsupus namą A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus“ – prisimena Steponas.
Steponas su savo išrinktąja susipažino tame pačiame kaime kur gyveno – Kurklelių. „Kai važiuodavau su dviračiu iš Pašilių pas dėdę pro Strazdų sodybą dažnai matydavau dirbantį Steponą savo ūkyje. Kai pirmą kartą Steponas mane pamatė, tai sustojo akėjęs ir žiūrėjo, kol pravažiavau. Tai kartojosi kelis kartus. Tuomet pasidomėjau, kas čia per vyras. Man sakė, kad Strazdžiokas. Kai tuokėsi Stepono sesuo Marijona, jo sesuo Julijona prašė mano mamos Apolonijos, kad leistų į pamerges sakydama: „neina Stepukas į pabrolius“ – prisiminė Stepono žmona Stanislava Repečkaitė (g. 1927 m. rugpjūčio 14 d.). Nors ir neišleido į pamergę, bet gyvenimas suvedė abu į krūvą. Steponas vedė 1946 m. birželio 10 d. Stanislavą. Santuoka įvyko Burbiškio bažnyčioje, sutuokė kun. Petras Adamonis. Santuoka įregistruota tų pačių metų gegužės 9 d. Skiemonių valsčiuje. Po metų gimė sūnus Petras, vėliau – duktė Albina.
Po vedybų Strazdai nuo 1949 m. dirbo „Laisvojo artojo“, o vėliau nuo 1953 m. – Černiachovskio kolūkyje laukininkystėje.
1975–1984 m. Steponas dirbo statybininku, o Stanislava – 1982–1991 m. kolūkio kontoros valytoja. Steponui 1979 m. buvo paskirta senatvės pensija, tačiau ir toliau dirbo statybose, vėliau kartas nuo karto (dažniausiai vasarą) dar dirbdavo Černiachovskio kolūkyje laukininkystėje. Kolūkio pirmininkas Ivanas Tamilinas buvo įteikęs „Darbo veterano“ medalį. Grįžęs senelis Steponas metė medalį po lova. Sakydamas: „Skrebų medalis, man jis nereikalingas…“. Medalis subyrėjo į šipulius…
Po 1991 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo, Strazdai, nors ir būdami pensinio amžiaus, prižiūrėjo didelį ūkį. Atsiėmė 4 hektarus žemės, laikė dvi karves, arklį, keletą kiaulių, telyčaičių, vištų. Laukai būdavo užsėti javais, pasodinta bulvių, dideli daržai.
Praėjus daugiau kaip 10-imt metų, ūkį teko sumažinti, nes Strazdų sveikata jau ne ta buvo…
2006 m. Strazdai šventė savo vestuvių jubiliejų – 60 metų. Stepono sveikata vis prastėjo, dar pradžioje su lazdele vaikščiojo, vėliau su ramentais vos išeidavo į lauką. Tų pačių metų gruodžio 11 d. atgulė į patalą ir iš lovos neatsikėlė.
Steponas Strazdas mirė 2007 m. sausio 16 d. Mirties priežastis – lėtinė išeminė širdies liga, palaidotas Burbiškių kapinėse. Šalia amžinojo poilsio atgulė ir Stepono žmona Stanislava.

Tags: , ,

Comments are closed.