blog logo

Kategorijos ‘Genealogija’ archyvas

Kurklių parapijos Repečkų giminės palikuonių susitikimas Vepriuose

2-is Repečkų-Krivičių giminės (kilusios iš Kurklių valsčiaus) susitikimas „Šimtmečio aidai“ įvyko 2018-09-21-22 Slabados kaime, Veprių seniūnija, Ukmergės rajone. Giminės susitikime dalyvavo beveik keturios dešimtys dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: Vilniaus, Rokiškio, Kupiškio, Kauno, Suginčių, Kamajų. Sutikimo programoje buvo įvairių edukacinių programų ir apdovanojimų.

Kurkliu herbas

Kurklių herbas

Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, istorikas Gintaras Vaičiūnas skaitė paskaitą „Kurklių kraštas 1917–1919 metais (valstybės atkūrimas). Keletas minčių iš G. Vaičiūno paskaitos. „Apie Lietuvių konferenciją Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–22 d. J. Staugaitis rašė: „Suvažiavo visa, kas buvo likę Lietuvoje šviesesnio ir įtakingesnio. 1917 m. rugsėjo visi delegatai susirinko Miesto žiemos teatro salę Vilniuje. Atvykę visi jie pateikdavo kvietimo į konferenciją įrodymą – dalyvio bilietą. Į posėdžius ėjo pasipuošę nedideliu iš žalios ir raudonos juostelės surištu kaspinėliu: numatyta, kad šios spalvos turėtų būti Lietuvos vėliavoje. Buvo čia įvairių luomų ir profesijų žmonių, pradedant kaimiečiu, baigiant lenkuojančiu dvarininku. Suvažiavo įvairių srovių ir pasaulėžiūrų žmonių, pradedant kunigu, baigiant socialistu. Anuo metu, manau, ne kitokia būtų buvusi susirinkimo sudėtis, jei į jį būtų buvę atsiųsti atstovai, pačių žmonių išrinkti.“

Į šią konferenciją buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau atvyko 222 atstovai iš įvairių Lietuvos apskričių ir 33 apskričių delegatai. Iš 222 jos dalyvių 136 arba 61% priskiriami inteligentų kategorijai (iš jų 69 – dvasininkai, 20 – mokytojų, 6 – gydytojai, 4 – inžinieriai). Aukštąjį mokslą buvo baigę 58 dalyviai, kiti inteligentai buvo baigę vidurines specialiąsias mokyklas. Daugiausia dalyvių buvo iš Vilniaus lietuvių organizacijų, įvairių leidinių redakcijų – 55. Apie 30 proc. dalyvių nurodė savo bajorišką kilmę.

Iš dabartinio Anykščių rajono į konferenciją atvyko ir lietuvių konferencijoje dalyvavo 11 dalyvių: 4 ūkininkai, tai Juozas Baleišis ir Juozas Mikuckis iš Svėdasų valsčiaus, Kazimieras Steikūnas ir Juozas Žvirblis iš Debeikių valsčiaus;

2 studentai, tai Vytautas Didžiulis iš Griežionių netoli Andrioniškio – Sankt Peterburgo universiteto studentas ir Juozas Sabalys iš Svėdasų, mokęsis Sankt Peterburgo dvasinėje seminarijoje;

2 kunigai, tai Anykščių klebonas Jonas Šurna ir Vilniaus Visų šventųjų parapijos klebonas iš Trakinių kaimo Kurklių valsčiaus Juozapas Kukta;

Inžinieriai – Steponas Kairys iš Užunvėžių Kurklių valsčiaus ir Juozas Okuličius iš Latavėnų Troškūnų valsčiaus.

Konferencija priėmė politinę programą, jai įgyvendinti išrinko 20 narių. Lietuvos Taryba, kuri po 5 mėnesių 1918 m. vasario 16 d. paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Drąsuolis iš Trakinių kaimo, Kurklių valsčiaus Martynas Kukta (klebono Juozapo Kuktos brolis) nepabūgo vokiečių valdžios ir savo spaustuvėje Vilniuje atspausdino Lietuvos Tarybos oficialųjį dienraštį „Lietuvos aidas“ su 1918 m. vasario 16-ios paskelbtu Lietuvos Nepriklausomybės aktu. Šis atsišaukimas su visais parašais, jau vasario 19 d. buvo išplatintas visoje Lietuvoje. Už tai M. Kukta nukentėjo.“

Kitos paskaitos dalyje istorikas G. Vaičiūnas pasakojo apie Kurklių valsčiaus Lietuvos kariuomenės savanoriai žygdarbius. Kovose dėl Nepriklausomybės dalyvavo apie 63 kurkliečių savanoriai. Šiems didvyriams ir savo dėdei Lietuvos savanoriui, žuvusiam už Lietuvos laisvę Povilui Pilkai, sūnėnas Jonas Pilka Lietuvos atgimimo pradžioje 1992 m. savo lėšomis ir savo sklype pastatė įspūdingą paminklą.

Didziakaimis Lietuvos savanoriai

Jonas Pilka savo skyle už asmenines lėšas pastatė paminklą Lietuvos kariuomenės savanoriams

„Pasak prof. dr. Valdo Rakučio ketvirtas pagal svarbą Lietuvos nepriklausomybės kovų 1918–1923 m. mūšis yra vykęs Kurklių apylinkėse. Lietuvių savanorių bei jiems padėję vokiečiai 1919 m. gegužės 17 d. mūšį prieš Rusijos bolševikų kariuomenę laimėjo lietuviai“ – pasakojo G. Vaičiūnas.

Gintaras Vaiciunas Remigijus Bimba

Anykštėnui istorikui Gintarui Vaičiūnui kukli dovana už paskaitą „Kurklių kraštas 1917–1919 metais Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos žurnalas „Genealogija ir heraldika“

Repečkų-Krivičių giminės susitikime trumpai buvo pristatyta Kurklių parapijos, Anykščių rajono Repečkų giminės genealogija. Šios giminės medyje yra beveik 500 asmenų. Seniausias protėvis – Baltramiejus Repečka g. apie 1750 m.

Taip pat vyko šeimų viktorina „Lietuvos istorijos vingiai“. Kaunietis Darius Juodenis ne tik paruošė 3 etapų valandos trukmės viktoriną, bet ir gerai ją vedė. Nugalėjo komanda „Sumuštinių balius“, antrą vietą laimėjo komanda „Dainius ir merginos“, trečią – „Kavenskai“.

Susitikimo organizatorius vilnietis Lauras Zaičenkovas antrus metus iš eilės ne tik puikiai surengė giminės susitikimą, bet ir sugalvojo kaip įmažinti kiekvieną susitikimo dalyvį specialia nominacija. Programoje „Už Lietuvą, vyrai“ nominacijos buvo sekančios: „Už piešinius“, „Už Viktoriną“, „Už madą“, „Už Diskoteką“, „Už pagalbą“, „Už dalyvavimą“, „Už feisbuko laikus“, „Už kompaniją Jorūnei“, „Už palaikymą ir ryžtą“, „Už aktyvumą“, „Už viską“, „Už geras naujienas“, „Už konkretumą“ ir kt.

Susitikimo metu buvo pagerti rugsėjo mėnesį gimtadienius švenčiantys susitikimo dalyviai, 2018 metų jubiliatai. Vyriausia Repečkų Krivičių giminės susitikimo dalyvė buvo Janina Krivičiūtė Katinienė (73 m.), vyriausias – Vladimiras Zaičenkovas (62 m.). Jauniausia dalyvė buvo Jorūnė Zaičenkovaitė (7 m.), jauniausias – Rojus Grigaliūnas (5 m.). Taip pat buvo pasveikinti rubinines vestuves (40 metų sukaktuves) šiais metais švenčiantys rokiškėnai Vladimiras ir Laima Krivičiūtė Zaičenkovai.

Vakaro programa tęsėsi su diskoteka „Retro stilius“, kurios vedėjas buvo DJ Tomas Vilkas (Kupiškis).

Gražias tradicijas reikia puoselėti. Tam reikia visų šios giminės palikuonių pastangų. Linkiu, kad šios giminės susitikimai nenutrūktų, jie tęstųsi. Taip pat linkiu, kad trečiame susitikime dalyvautų visi Repečkų giminės palikuonys, pabirę po platų pasaulį.

Repecku giminės dalyviai 2018

Susitikimo dalyviai

Remigijus Bimba, vyriausia atstovė Janina Krivičiūtė Katinienė, Robertas ir jo žmona Dalia Krivičiūtė Aksinavičiai

Vyriausia giminės susitikimo atstovė Janina Krivičiūtė Katinienė, Robertas ir jo žmona Dalia Krivičiūtė Aksinavičiai.

Susitikimo organizatorius Lauras Zaičenkovas Remigijus Bimba

Giminės susitikimo organizatorius Lauras Zaičenkovas įteikia apdovanojimą „Už giminės faktus“

Repečkų giminės susitikimo dalyviai

Atminčiai susitikimo programa su dalyvių parašais

„Lai gyvuoja liuosa demokratiška nepriklausoma Lietuva!“, – tai buvo paskutinis mūsų kraštiečio Stepono Kairio (42 m. amžiaus inžinieriaus pirmininkavusio 10 iš 12 Lietuvių konferencijos posėdžių. Konferencijoje išrinkto Lietuvos tarybos vicepirmininko) mestas obalsis, kurį visi su ašaromis ir džiaugsmu kartojo ir plojo /…/.“

Gintaras Vaičiūnas

Lietuvos konstitucinės monarchijos 100-io paminėjimas

Raudondvario pilyje (Kauno raj.) 2018 m. liepos 15 d. atstovaudamas Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugiją dalyvavau iškilmingame renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Lietuvos Tarybos sprendimo atkurti monarchiją 100-mečiui, Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Į renginį atvyko paskutinio Lietuvos karaliaus Uracho hercogo, Viurtembergo grafo Vilhelmo fon Uracho – Mindaugo II vaikaičiai: Jo šviesybė Vilhelmas Albertas fon Urachas, penktas Uracho hercogas, Viurtembergo grafas, Jo šviesybė Karlas Anzelmas fon Urachas, Uracho hercogas, Viurtembergo grafas su sūnumi, Jo šviesybė Inigo fon Urachas, Uracho hercogas, Viurtembergo grafas su žmona – Jos šviesybė Daniela fon Urach, Uracho hercogienė, Viurtembergo grafienė, Bodmano baronaitė.

Lietuva 1917-1918

Lietuva 1917-1918 m.

Taip atrodė Lietuvos sienos, kai buvo siūloma Lietuvos karūna Uracho hercogui, Viurtembergo grafui Vilhelmui fon Urachui

Urach herbas

Urachų giminės herbas

urach

Mindaugas II

1864-05-30-1928-03-24

Lietuvos karalius – 1918 m. liepos 11 d. – lapkričio 2 d.

Mindaugas II vaikaičiai Raudondvaris

Raudondvario Šv. Kudikėlio Jėzaus Teresės baznyčios šventoriuje eisena link grafų Tiškevičių amžinojo poilsio vietos. Čia ilsisi ir šios bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801-1866 m.)

Mindaugas II palikuonys

Garbingiems svečiams buvo įteiktas Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos žurnalas „Genealogija ir heraldika“. Nuotraukoje iš kairės: Jos šviesybė Daniela fon Urach, Uracho hercogienė, Viurtembergo grafienė, Bodmano baronaitė (I. H. Danielle Fürstin von Urach, Gräfin von Württemberg, Freiin von und zu Bodman) Inigo žmona; Jo šviesybė Inigo fon Urachas, Uracho hercogas, Viurtembergo grafas (S.H. Inigo Fürst von Urach, Graf von Württemberg); šeimos galva – Jo šviesybė Vilhelmas Albertas fon Urachas, penktas Uracho hercogas, Viurtembergo grafas (S.H. Wilhelm Albert Fürst von Urach, Graf von Württemberg); Remigijus Bimba; Jo šviesybė Karlas Anzelmas fon Urachas, Uracho hercogas, Viurtembergo grafas (S.H. Karl Anselm Fürst von Urach, Graf von Württemberg) ir Jo šviesybės Karlo Anzelmo fon Uracho, Uracho hercogo, Viurtembergo grafo sūnus.

Pauliaus Vaniuchino nuotraukos

„Laisvė reiškia tai, kad esame atsakingi už savo pasirinkimus, veiksmus, gyvenseną.“

Irvin D. Yalom

Plačiau apie renginį skaitykite: www.respublika.lt

A. Každailis – personalinės heraldikos pradininkas Lietuvoje!

Šiandien (2018-07-10) Utenos kultūros centre kartu su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleriu Pauliumi Vaniuchinu dalyvavau dailininko, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės nario, heroldo Arvydo Stanislovo Každailio kūrybos (lakštinės grafikos, heraldikos) parodos atidaryme.

Heroldas A. Každailis yra sukūręs ne tik Lietuvos herbą Vytis, apskričių herbus, bet ir miestų ir miestelių herbus, kurie yra patvirtinti Lietuvos heraldikos komisijos prie LR prezidentūros. Pastarųjų herbų priskaičiuojama virš 100.

A. Každailis pirmasis Lietuvoje, kuris ėmėsi kurti asmeninius, šeimos, giminių herbus. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija yra patvirtinusi 24-ius A. Každailio herbus.

Afiša2

Heraldikos parodos afiša

Rbimba heraldika

Įsiamžinau šalia Gliaudelių herbo, kurį A.Každailis yra sukūręs 2012 m.

„Žmogus yra būties langas, pro kurį matyti Dievas.“

Antanas Maceina

Tarptautinis heraldikos forumas

Pirmą kartą buvo surengtas tarptautinis heraldikos forumas, kuris vyko 2018-06-14 Prezidento rūmuose Vilniuje (S. Daukanto a. 3). Forumą organizavo Lietuvos heraldikos komisija. Į šį renginį buvo pakviesta Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. Forume dalyvavau kartu su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleriu Pauliumi Vaniuchinu.

Atidarymo žodį tarė Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Dr. Agnė Railaitė-Bardė. Taip pat forumo dalyvius, svečius ir lektorius sveikino Dr. Rūta Kačkutė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė. Dr. R. Kačkutė sakė: „Reikia mokėti skaityti herbus. Mokykimės, tai daryti  nuo mažų dienų. Per pagarbą ženklui išmoksime gerbti valstybę. Iš praeities mus pasiekę ženklai stiprina mūsų valstybę“.

2017 m. municipalinės heraldikos pagerbimo ceremonijoje buvo pagerbti 7 nauji herbai: Liubavo (Kalvarijos sav.), Saulėtekių (Kauno raj.), Guostagalio (Pakruojo raj.), Lauksargių (Tauragės raj.), Didžiosios Riešės (Vilniaus raj.), Gasčiūnų (Ukmergės), Žemaitkiemio (Ukmergės raj.). Miestelių atstovai į forumą atvyko su savo krašto naujomis vėliavomis. Pasirašė ir uždėjo antspaudą specialiame dokumente, kuris ateinančioms kartoms paliūdįs apie patvirtintus naujus herbus.

Diskusijoje apie Lietuvos heraldikos kūrimąsi kalbėjo heraldikos pionieriai Lietuvoje: prof. Juozas Galkus, kaligrafas prof. Albertas  Gurskas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės narys, heroldas, dailininkas, grafikas Arvydas Stanislovas Každailis ir numizmatas Vytautas Aleksiejūnas.

Forumas buvo suskirstytas į tris sesijas. Pranešimus skaitė Dr. Antti Matikkala (Suomija), Dr. Nicolas Vernot (Prancūzija), Dr. Luc Duerloo (Belgija), David Chkheidze (Gruzija),  Ilona Teplouhova (Latvija) ir lektoriai iš Lietuvos Dr. Agnė Railaitė-Bardė, Dr. Jolita Liškevičienė, Gabrielė Jasiūnienė, Justina Sipavičiūtė.

Buvo surengta ekskursija po Valstybės pažinimo centrą: www.pazinkvalstybe.lt

Keletą nuotraukų prisiminimui su tarptautinio heraldikos forumo dalyviais nusifotografavau Lietuvos Respublikos Prezidentūros kolonų salėje.

Remigijus Bimba dr. Antti Matikkala dr. Nicolas Vernot Paulius Vaniuchinas

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas, Prancūzijos heraldikos kūrėjas dr. Nicolas Vernot, Suomijos heraldikos organizacijos prezidentas dr. Antti Matikkala ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba

A Tyla R BIMBA

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro vyriausiasis specialistas Vytautas Aleksiejūnas, profesorius habil. dr. Antanas Tyla, Remigijus Bimba ir Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vedėja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Tarptautinis heraldikos forumas RBIMBA

Remigijus Bimba, profesorius Albertas Gurskas, Lietuvos heraldikos kūrėjas Arvydas Stanislovas Každailis, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, profesorius Juozas Galkus ir Paulius Vaniuchinas

herbai RBimba

Valstybės pažinimo centre yra galimybė kurti herbus

Rbimba Skiemonys

Valstybės pažinimo centre Lietuvos žemėlapyje suradau savo protėvių miestelį Skiemonis

Rbimba Alfred Znamierowski

Desertui – Lenkijos heroldo Alfred Znamierowski knyga “Herldyka i weksylologia” su išskirtiniu autoriaus autografu

Alfred Znamierowski autografas

Alfred Znamierowski autografas ir palinkėjimas

„Yra daugybė būdų, kaip sukurti pauzę nesiliaujančiame minčių sraute. Tam skirtos visos meditacijų rūšys.

Eckhart Tolle

VIII Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos rinkiminis-ataskaitinis suvažiavimas

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos (toliau – Draugija) 10-ies metų jubiliejus ir VIII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas vyko 2017-12-02 Vilniaus universitete. Šventinis jubiliejinis renginys prasidėjo Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje Draugijos garbės nario Vytauto Saulevičiaus įžanginiu žodžiu ir poezija. Šventėje dainavo Vilniaus Naujamiesčio ansamblis „Vaivora“ (vadovė – Rita Jurgaitienė). Draugijos signatarams įteikti Garbės nario liudijimai, nusipelniusiems asmenims – ordinai ir medaliai. Išrinktas nauja LGHD vadovybė, kuri organizacijai vadovaus 5 metus.

Lietuvos istorikas, medievistas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslo akademijos narys prof. Rimvydas Petrauskas paskaitė trumpą pranešimą Draugijos 10-ties jubiliejinių metų paminėjimui. Taip pat suvažiavime dalyvavo: Lietuvos istorikė nagrinėjanti XIX amžių, Lietuvos tautinių mažumų, totorių ir bajorų istoriją, Draugijos garbės narė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė; Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys; teisininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas, teisės pedagogas, buvęs teisėjas, advokatas, Seimo narys, Draugijos garbės narys Stasys Šedbaras; 20 metų dirbęs Seimo Teisės departamento direktoriaus pareigose, dabar – advokatas Kęstutis Virketis; Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, heraldas, Draugijos garbės narys Arvydas Stanislavas Každailis; Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Draugijos garbės narys, M. Romerio universiteto prof. dr. Adas Jakubauskas ir kt. garbingi asmenys.

Antroje suvažiavimo dalyje vyko Draugijos pirmininkės ir tarybos darbo ir Revizijos komisijos ataskaitos. Vėliau buvo organizuoti Draugijos pirmininko, tarybos ir komisijų rinkimai. Draugijos pirmininku išrinktas Remigijus Bimba. Šios organizacijos taryba iš 11 narių išrinkta tokios sudėties: Audronė Musteikienė, Juozas Antanaitis, Danielius Vervečka, Vytautas Saulevičius, Kristina Giedraitienė, Česlav Malevskis, Rolandas Zvicevičius, Adas Jakubauskas, Sigita Gasparavičienė, Paulius Vaniuchinas, Albert Volk. Taip pat buvo patvirtinta Draugijos Dokumentų patikros ir heraldikos bei Revizijos komisija.

Šventinis renginys baigėsi pasisėdėjimu už vaišių stalo, sveikinimais, pasisakymais.

RBimba_LGHD_pirmininkas

Pirmininkė Sigita Gasparavičienė Draugijos vėliavą perduoda naujajam pirmininkui Remigijui Bimbai, kairėje – pirmininkės pavaduotojas Danielius Vervečka

LGHD_NARIAI_SVECIAI

VIII Draugijos suvažiavimo tarybos nariai, dalyviai, svečiai, garbės nariai Vilniaus Universiteto Mažojoje Auloje

Gedimino Oželinsko ir Remigijaus Bimbo nuotraukos

Draugijos Pirmasis dokumentas

2009 m. Draugijos nario pažymėjimas, tai pirmasis dokumentas, kurį gavau įstojąs į Draugiją

Iš Draugijos istorijos. 2006 m. buvo įsteigta Genealogų draugija, įregistruota 2007-01-07. Tų pačių metų vasario 24 d. įvyko pirmasis šios Draugijos suvažaiavimas. 2009-07-27 Genealogų draugija perregistruota į Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugiją. Ankstesni Draugijos pirmininkai: Česlav Malevskis (2007-02-24-2015-03-17), Vilius Botyrius (2015-03-17-2015-11-28), Sigita Gasparavičienė (2015-11-28-2017-12-02).

Vienas iš 2018 m. projektų – Lietuvos vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų genealogijų tyrinėjimas. Tam yra parengta speciali internetinė paskyra: http://signatarai.genealogija.lt/. Taip pat planuojamas ir specialus Draugijos žurnalas šioms signatarų genealogijoms paviešinti.

Draugijos puslapis: www.genealogija.org

Virtualus Draugijos archyvas: www.genealogija.lt

Tiesa yra ta, kad tie, kam lemta tapti didžiaisiais, prilygsta patiems mažiausiems ir tarnauja visiems.

John C. Maxwell

Pirmasis Repečkų ir Krivičių giminių susitikimas

Pirmasis Repečkų-Krivičių giminės susitikimas įvyko 2017-09-23-24 Slabados kaime, Veprių seniūnijoje, Ukmergės rajone. Susitikime dalyvavo 36 dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Rokiškio, Kupiškio ir Molėtų.

Prieš tai Krivičių giminės susitikimas vyko 1990 m., kai Anelė Repečkaitė ir Vaclovas Krivičius šventė savo 50 metų vestuvių sukaktį. Po dvidešimtseptynerių metų pertraukos Krivičių artimieji vėl susitiko.

Giminės susitikimo programa.

Susitikimas vyko labai senoje, gerai atrestauruotoje sodyboje. Virš durų staktos buvo įrėžti 1826 metai liudijantis sodybos amžių. Susitikimas prasidėjo vakariene. Po vakarienės buvo pristatyta Repečkų giminės genealoginė lentelė. Giminės medyje yra beveik 500 asmenų. Gentainiai gyvena trijuose kontinentuose: Europoje, Pietų Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje. Seniausias protėvis – Baltramiejus Repečka g. apie 1750 m.

Repečkų-Krivičių giminės viktorinoje dalyvavo 10 šeimų. Trečią vietą užėmė Dalios Krivičiūtės ir Roberto Aksinavičiaus šeima, antrą – Gitanos Ulčickaitės ir Dainiaus Krivičiaus šeima, o nugalėjo Sandros Aksinavičiūtės ir Andriaus Senkaus šeima.

Giminės susitikimo metu – diplomais apdovanoti jauniausias ir jauniausia, vyriausias ir vyriausia dalyvė. Susitikime buvo pagerbti šių metų jubiliatai, vestuvių sukaktuvininkai, rugsėjo mėnesį gimusieji. Taip pat buvo įteiktos nominacijos dalyviams: „Už nežinojimą“, „Už organizavimą“, „Už pagalbą“, „Už nuomonę“, „Už darbą“, Už tylėjimą“, „Už apsisprendimą“, „Už draugiškumą“, „Už jaunatviškumą“, „Už palaikymą, „Už norėjimą“, „Už pradžią“ ir „Už medį“.

Susitikimo programą pagyvino įvairūs žaidimai. Vakarėlis tęsėsi iki pat ryto…

Repečkų ir Krivičių pavardės kilmė ir paplitimas.

Lietuvių pavardžių žodyne yra Repečkos ir Krivičiaus pavardė.

REPEČKÀ Aln (at.), An 6, Ant, Blnk, Dbk 3, Gdr, Jnš, Kn 8, Krkn, Kur 35, Kvr 2, Lnkv 2, Mlt 14, Msn, Nj, Pn 2, Pš, Rim, Rkn, Skm 2, Šr, Šs 10, Tl (at.), Ukm, Ut, Žmt2 (101). Greičiausiai pravardinė iš liet. repečkà, repė́čka „kas laipioja, karstosi, repečkojasi“ (LKŽ XI 460)

KRÌVIČIUS Blnk, Kn 4, Kur, Mlt 6, Rgv, Šl, Šr, Trak 3 (18). Plg. Kri̇̀včius (žr.). Galbūt sietina su lenk. Krzywicz (SSNO III 177), brus. Крывец, Крывіца, Крывічкін (M. Бирыла, 1969, с. 222).

Lietuvių kalbos žodyne apie žodį Repečką rasime.

1 repečkà sf. (2) Kv, repė́čka (1) KII270

1. N, K, BzF163, Kv, Grdž rupūžė: Repė́čka jau į pamatus rėplioja – būs lytaus Plik. Žmonės, ant jos (mergos) viršaus bais didę repečką pamatę, norėjo tąją su raudona šilkine skepeta sugaut BsV158. Savo prieteliams šarvuotą repėčką … parsiuntė LC1879,26.

2. scom. šnek. kas laipioja, karstosi, repečkojasi: Tokiam repẽčkai čia nei ką, nei ko: jis par sieną ant stogo užsikartų Paį. Meška repečka K.Bor.

ǁ nevikrus žmogus: Ko tu lauki to repẽčkos, anas vis tiek nesuspės kartu dirbt Ut.

2 rẽpečka adv. Vdžg, Šlu, repečkà Šll, Lkš, NdŽ, repėčkà, rẽpėčka Vdk, repė́čka žr. repečkomis: Jų vaikelis jau rẽpečka pabėgioja Bsg. Vaikas da nevaikščio[ja], tik repėčkà šliaužia Jrb. Kai vaikas eina repėčkà i tėvas, tai tam bėda (blogai senam tėvui) Nmk. Senovės žmonys užkeikdavo pinigus, rẽpėčka neš užkast Rs. Kad vožė, tai repė́čka palindau po pečka Pžrl. Ji repečkà palindo po suolu Alk. Girtas repečkà eina prieš kalną, t. y. ropoms J. Meška, lįsdama iš krosnies repečka, nugarkaulį perlūžo ir visą krosnį sugriovė K.Bor.

Dalia Krivičiūtė Aksinavičienė prisiminė vaikystės sukurtą posmelį apie tolimą giminaitį Joną Repečką, kuris gyveno netoli jos tėvų.

„Repe pepė blynus kepė ir išpylė taukus

Lindo pečiun pažiūrėti ir nusvilo plaukus.“

„Mes maži su broliu vis dainuodavome, kai pamatydavome, kad ateina pas mus Jonas Repečka Buvome ir kitą sugalvoję, bet dabar neprisimenu…“

Trumpa Repečkų giminės istorija.

Juozapas Repečka buvo vedęs du kartus. Pirmąją žmoną Agotą Niauraitę vedė Kurklių Šv. Jurgio bažnyčioje 1876-01-18, turėjo 8 vaikus: Juozapą, Marijoną, Konstanciją, Jurgį, Ignotą, Petrą, Julijoną, Joną. Antrąja žmoną Oną Repečkaitę vedė toje pačioje bažnyčioje 1894-10-24, turėjo irgi 8 vaikus: Antaną, Oną, Julijoną, Konstantiną, Benediktą, Povilą, Veroniką, Mataušą. Juozapas Repečka su šeima gyveno Padvarninkų km., Anykščių rajone. Šiuo metu kaime nėra nė vieno gyventojo.

Šiuo metu Repečkų giminės vyriausia atstovė – anykštietė Stasė Juknevičiūtė Burneikienė, šį mėnesį švęsianti 85-į gimtadienį, o jauniausias atstovas – ką tik gimęs Švedijoje. Jam tėveliai dar vardo nesugalvojo…

Repečkų giminės paskyra socialiniame tinkle: www.facebook.com/repeckai

4 eilės pusbroliai

Su ketvirtos eilės pusbroliais…

Viktorinos prizininkai

Repečkų-Krivičių giminės viktorinos prizininkai: Krivičių (2 vieta), Senkų (1 vieta) ir Aksinavičių (3 vieta)

Tomo Vilko nuotraukos

apdovanojimas_Uz_medi

Už Repečkų giminės genealoginės lentelės (beveik 500 asmenų) pristatymą buvau apdovanotas diplomu “Už medį”

Repecku susitikimo dalyviai

Repečkų-Krivičių giminės susitikimo dalyviai

Sandros Senkės nuotrauka

“Istorija – mūsų darbų lobynas, praeites liudytojas, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai…”

Migel de Servantes

Lietuvių genetika ir genetinė genealogija

2017-02-25 Vilniaus universitete Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija ir LDK atminties rūmai pakvietė visuomenės veikėją, Lietuvos nepriklausomybės Kovo 11 akto signatarą, diplomatą  Vidmantą Povilionį skaityti paskaitą apie “Lietuvių genetiką ir genetinę genealogiją.” Daugiau nei dvi valandas trukusioje paskaitoje, V. Povilionis klausytojus supažindino su mūsų protėvių iš Afrikos paplitimu, DNR tyrimų galimybėmis ir naujausiomis genetikos mokslo žiniomis susijusiomis su genealoginiais tyrimais.

V. Povilionis buvo apdovanotas LDK Atminties rūmų įsteigtu apdovanojimu “Už indėlį puoselėjant LDK istorinį kultūros paveldą” ir LDK istorinės atminties ženkleliu.

Vidmantas_Povilionis_rbimba

Kartu su DNR genealoginių tyrimų specialistu Vidmantu Povilioniu

Arūnas Cijūnaitis nuotrauka

Lietuviai dažniausiai turi šias grupes:

1. Haplogrupė R1a (Y DNR)

Haplogroup_R1a

Halogrupės R1a paplitimas

R1a1a klasifikacija

R1a (Y-DNR) yra specifinė vyro Y chromosomos specifinė nukleotidų seka ir Y-chromosomos haplogrupė, apibrėžiama ir identifikuojama genetine žyma – mutacija M17. Ją įgijo kadaise gyvenęs vyras, o paveldėjo visi jo palikuonys, priskiriami haplogrupei R1a, kuri yra pagrindinė Lietuvos vyrų genomo grupė, apimanti apie 44,9 % populiacijos.[1]

R1a yra aptinkama aukštu dažniu nuo Čekų respublikos iki Altajaus kalnų Sibire. Manoma, kad pirmas individas, patyręs šią mutaciją ir gyvenęs prieš 15 000 metų pradedant trauktis ledynui dabartinės Ukrainos teritorijoje, iš kur vėliau išplito jo palikuonys, pasiekę ir Lietuvą su pirmaisiais poledynmečio medžiotojais bei žvejais. Jie kartu su R1b haplogrupės atstovais buvo pirmaisiais Pabaltijo gyventojais.

2. Haplogrupė N1c1

n1c1

Haplogrupės  N1c1 paplitimas

3. Halogrupė I (Y DNR)

Haplogroup_I

Halogrupės I paplitimas

Lithuania_propria

Norintys paskaityti daugiau apie DNR genealoginius tyrimus spauskite šią nuorodą: www.familytreedna.com

„Genetika nerodo kilmingumo, o nustato jūsų šaknis…“

Vidmantas Povilionis

40 metų kaip netekome Apolonijos Repečkaitės

2016-08-27 suėjo 40 metų, kai anapilin išlydėjome Apoloniją Repečkaitę, Juozo (g. 1903-01-18 – m.1976-08-27).

Apolonija_Repeckaite

Šalia savo prosenelės Apolonijos Repečkaitės kapo Burbiškių kapinėse (Anykščių rajonas)

170 metų jubiliejus

Prieš 170 m. Klikūnų km., Anykščių raj. gimė mano proprosenelis Baltramiejus Gliaudelis. Pateiksiu B. Gliaudelio trumpą dosje:

gimė – 1846.08.20, Klykūnų kaimas, Anykščių rajonas

mirė – 1919.04.02,

palaidotas Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios šventoriuje, Anykščių rajonas

Tėvai: Martynas Gliaudelis ir Marijona Pipiraitė-Gliaudelienė

Krikšto tėvai: Vincentas Sviadzkis ir Ieva Didžiuvienė

Sutuoktinė: Barbora Jucytė-Gliaudelienė

Vaikai: Uršulė, Julijona, Juozapota, Emilija, Jonas, Kamilis, Marijona

———————

„Anais laikais, kaip ir dabar, visi mėgo pabendrauti su ponais. Todėl į kūmus kviesdavosi tiek turtingesnius ūkininkus, tiek bajorus. Ne visi ponai buvo „pridurkai“, kaip dažnas įsivaizduoja. Kai kurie rūpinosi savo valstiečiais ir jų vaikais, nes tai buvo dvaro gerovės pamatas. Todėl pasitaiko tokių ponų, kurie yra pakrikštiję (pabuvę krikštatėviais) šimtams valstiečių vaikų.

Kilmingieji buvo bajorai. Jie turėjo teisę į žemės nuosavybę. Vieni jų nusigyvendavo ir eidavo ubagaudami, kiti buvo didžponiai ir su smulkia šlėkta nesisveikindavo. Net ir turtingas laisvasis (ne baudžiauninkas) valstietis, teisės į žemės nuosavybę neturėjo, bet turėjo teisę perduoti naudojamos (nuomojamos) žemės valdymą savo paveldėtojui. Dažną nuskurdėlį bajorą nukaršindavo savo ūkyje valstiečiai. Vien dėl to verta būdavo pabūti ūkininko vaiko krikštatėviu.“ – taip paaiškino metrikų vertimą atlikęs Kovo 11-osios Akto signataras Vidmantas Pavilionis.

Žinoma, kad B. Gliaudelis bernavo (dirbo) Terpežerių kaime Anykščių rajone pas ūkininką Matą Jucių (1861.09.24–1950.02.18). Jūciai valdė virš 20 ha žemės. Baltramiejus ten ir susipažino su busimąja savo nuotaka Mato Jucio seserimi Barbora (1851.07.03–1919.04.27). Baltamiejus ją pamilo ir vedė 1879 m. vasario 11 d. Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje.

Baltramiejus ir Barbora Gliaudeliai gyveno Juškonėlių kaime, Anykščių rajone. Gliaudeliai turėjo 3 decintinas žemės (apie 3 ha), susilaukė septynių vaikų: Uršulės (1880.01.26–1948.07.?), Julijonos (1882.07.03–?), Juozapotos (1884.11.20–?), Emilijos (~1886–~1933 m.), Jono (1887.06.24–1953.05.30), Kamilio (1889.07.13–1974.10.28), Marijonos (1893.01.10–~1956 m.).

Juškonėliuose 1919 m. balandžio 2 d. mirė Baltramiejus. Nepraėjus nė menesiui po vyro Baltramiejaus mirties anapilin (balandžio 27 d.) buvo palydėta ir jo žmona Barbora Jucytė-Gliaudelienė.

„Įdomu tai, kad kunigas mirties metrikoje užrašė ne Baltramiejaus vardą, o jo tėvavardį Martyną. Martynas (Baltramiejus) buvo palaidotas be kunigo. Kadangi Barbora mirė nuo šiltinės, galima įtarti, kad ir Baltramiejaus atžvilgiu buvo įtarta šiltinė, bet užrašė džiovą. Užkrečiamų ligų epidemijų metu kunigai vengdavo važinėti po kaimus. Ypač į laidotuves. Kaimynai palaidoję, apie mirusįjį pranešdavo atėję į sekmadienines mišias ir taip įrašydavo į metrikų knygas“ – savo kaip genealogo patirtimi dalinasi V. Pavilionis.

Juškonėliuose yra išlikusi ir Gliaudelių sodyba: namas (su akmeniniu rūsiu), tvartas, klojimas. 1995 m. Gliaudelių sodyba – parduota. Šiuo metu joje gyvena svetimi žmonės.

Gliaudeliu_sodyba

2005 m. Baltramiejaus ir Barboros Jucytės Gliaudelių namas Juškonėlių kaime

Patvirtintas Gliaudelių giminės herbas

Šiandien (2015-10-03) Vilniuje IŠKILMINGAME ŠVENTINIAME RENGINYJE – SUVAŽIAVIME, skirtame  Didžiojo Vilniaus Seimo 110-osioms jubiliejinėms metinėms paminėti: LDK kilmingumo dokumentų įteikimas ir Gliaudelių giminės herbo tvirtinimas.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija kartu su LDK atminties rūmais patvirtino Gliaudelių giminės herbą, herbo autorius – Arvydas Každailis.

Gliaudelių_giminės_herbas_2012_Arvydas_KazdailisHerbo autorius Arvydas Každailis

Herbo aprašymas

Žaliame lauke – septyni auksiniai riešutai.

Herbo papuošale – sukryžiuotos dvi žalios lazdyno šakos, apkibusios ausiniais riešutais.

Simbolika. Žalia spalva atstovauja: rojų, gamtą, ožiaragį, atgimimą ir atsinaujinimą. Kartu ji – Ozirio spalva.

Auksas atstovauja: saulę, šviesą, išmintį, brandą.

Riešutai. Riešutas kaip gėrybių dėžutė, simbolizuoja vaisingumą. Per vestuves jauniesiems įteikiama sauja riešutų. Taip pat riešutas atstovauja tvirtumą. Kartais apie asmenį sakoma: „kietas riešutėlis“. Riešuto branduolys kietame apvalkale simbolizuoja saugiai paslėptą dvasios autonomiją.

P1010088

Vilniaus universiteto kieme po iškilmingo renginio iš kairės į dešinę: Rimantas Pakštas (Povilo Gliaudelio šaka), Daiva Titenytė (Emilijos Gliaudelytės šaka), Dovilė Bubnienė-Kireilytė (Povilo Gliaudelio šaka), Remigijus Bimba (Uršulės Gliaudelytės šaka) ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Vilius Botyrius

P1010091

LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariai, kilmingos Platkevičių giminės atstovai iš kairės į dešinę: Virginija Palubinskienė-Rudokaitė, Remigijus Bimba, inauguruota į LDK kilmingųjų bendriją Rima Kontautienė-Platkevičiūtė ir Jurgita Karaliūtė

“… laimės paslaptis paprasta: pasityrinėk, ką tikrai mėgsti daryti, ir tai veiklai skirk visas savo jėgas.”

Robin Sharma