blog logo

Kategorijos ‘Gliaudeliai’ archyvas

A. Každailis – personalinės heraldikos pradininkas Lietuvoje!

Šiandien (2018-07-10) Utenos kultūros centre kartu su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleriu Pauliumi Vaniuchinu dalyvavau dailininko, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės nario, heroldo Arvydo Stanislovo Každailio kūrybos (lakštinės grafikos, heraldikos) parodos atidaryme.

Heroldas A. Každailis yra sukūręs ne tik Lietuvos herbą Vytis, apskričių herbus, bet ir miestų ir miestelių herbus, kurie yra patvirtinti Lietuvos heraldikos komisijos prie LR prezidentūros. Pastarųjų herbų priskaičiuojama virš 100.

A. Každailis pirmasis Lietuvoje, kuris ėmėsi kurti asmeninius, šeimos, giminių herbus. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija yra patvirtinusi 24-ius A. Každailio herbus.

Afiša2

Heraldikos parodos afiša

Rbimba heraldika

Įsiamžinau šalia Gliaudelių herbo, kurį A.Každailis yra sukūręs 2012 m.

„Žmogus yra būties langas, pro kurį matyti Dievas.“

Antanas Maceina

170 metų jubiliejus

Prieš 170 m. Klikūnų km., Anykščių raj. gimė mano proprosenelis Baltramiejus Gliaudelis. Pateiksiu B. Gliaudelio trumpą dosje:

gimė – 1846.08.20, Klykūnų kaimas, Anykščių rajonas

mirė – 1919.04.02,

palaidotas Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios šventoriuje, Anykščių rajonas

Tėvai: Martynas Gliaudelis ir Marijona Pipiraitė-Gliaudelienė

Krikšto tėvai: Vincentas Sviadzkis ir Ieva Didžiuvienė

Sutuoktinė: Barbora Jucytė-Gliaudelienė

Vaikai: Uršulė, Julijona, Juozapota, Emilija, Jonas, Kamilis, Marijona

———————

„Anais laikais, kaip ir dabar, visi mėgo pabendrauti su ponais. Todėl į kūmus kviesdavosi tiek turtingesnius ūkininkus, tiek bajorus. Ne visi ponai buvo „pridurkai“, kaip dažnas įsivaizduoja. Kai kurie rūpinosi savo valstiečiais ir jų vaikais, nes tai buvo dvaro gerovės pamatas. Todėl pasitaiko tokių ponų, kurie yra pakrikštiję (pabuvę krikštatėviais) šimtams valstiečių vaikų.

Kilmingieji buvo bajorai. Jie turėjo teisę į žemės nuosavybę. Vieni jų nusigyvendavo ir eidavo ubagaudami, kiti buvo didžponiai ir su smulkia šlėkta nesisveikindavo. Net ir turtingas laisvasis (ne baudžiauninkas) valstietis, teisės į žemės nuosavybę neturėjo, bet turėjo teisę perduoti naudojamos (nuomojamos) žemės valdymą savo paveldėtojui. Dažną nuskurdėlį bajorą nukaršindavo savo ūkyje valstiečiai. Vien dėl to verta būdavo pabūti ūkininko vaiko krikštatėviu.“ – taip paaiškino metrikų vertimą atlikęs Kovo 11-osios Akto signataras Vidmantas Pavilionis.

Žinoma, kad B. Gliaudelis bernavo (dirbo) Terpežerių kaime Anykščių rajone pas ūkininką Matą Jucių (1861.09.24–1950.02.18). Jūciai valdė virš 20 ha žemės. Baltramiejus ten ir susipažino su busimąja savo nuotaka Mato Jucio seserimi Barbora (1851.07.03–1919.04.27). Baltamiejus ją pamilo ir vedė 1879 m. vasario 11 d. Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje.

Baltramiejus ir Barbora Gliaudeliai gyveno Juškonėlių kaime, Anykščių rajone. Gliaudeliai turėjo 3 decintinas žemės (apie 3 ha), susilaukė septynių vaikų: Uršulės (1880.01.26–1948.07.?), Julijonos (1882.07.03–?), Juozapotos (1884.11.20–?), Emilijos (~1886–~1933 m.), Jono (1887.06.24–1953.05.30), Kamilio (1889.07.13–1974.10.28), Marijonos (1893.01.10–~1956 m.).

Juškonėliuose 1919 m. balandžio 2 d. mirė Baltramiejus. Nepraėjus nė menesiui po vyro Baltramiejaus mirties anapilin (balandžio 27 d.) buvo palydėta ir jo žmona Barbora Jucytė-Gliaudelienė.

„Įdomu tai, kad kunigas mirties metrikoje užrašė ne Baltramiejaus vardą, o jo tėvavardį Martyną. Martynas (Baltramiejus) buvo palaidotas be kunigo. Kadangi Barbora mirė nuo šiltinės, galima įtarti, kad ir Baltramiejaus atžvilgiu buvo įtarta šiltinė, bet užrašė džiovą. Užkrečiamų ligų epidemijų metu kunigai vengdavo važinėti po kaimus. Ypač į laidotuves. Kaimynai palaidoję, apie mirusįjį pranešdavo atėję į sekmadienines mišias ir taip įrašydavo į metrikų knygas“ – savo kaip genealogo patirtimi dalinasi V. Pavilionis.

Juškonėliuose yra išlikusi ir Gliaudelių sodyba: namas (su akmeniniu rūsiu), tvartas, klojimas. 1995 m. Gliaudelių sodyba – parduota. Šiuo metu joje gyvena svetimi žmonės.

Gliaudeliu_sodyba

2005 m. Baltramiejaus ir Barboros Jucytės Gliaudelių namas Juškonėlių kaime

Bimbų ąžuolai

Pernai rudenį gimus sūnui Martynui Daumantui pasodinau 13 ąžuolo gylių. Šį pavasarį išdygo trys ąžuoliukai.

rbimba_azuolai

“Jei norime geresnės ateities, labai svarbu deramai auklėti savo vaikus.”

Dalai Lama XIV.

120 metų kaip netekome Martyno Gliaudelio

Šiandien sukanka 120 metų, kai mirė Juškonėlių kaime (Anykščių rajone)  Martynas Gliaudelis Baltramiejaus sūnus. Pateiksiu M. Gliaudelio biografiją.

Martynas Gliaudelis

apie 1815 m., Klykūnų kaimas, Anykščių rajonas

1894.03.22, Skiemonių senosios kapinės, Anykščių rajonas

Tėvai: Baltamiejus Gliaudelis ir Marijona Ramoškaitė-Gliaudelienė

Sutuoktinė: Marijona Pipiraitė-Gliaudelienė, Darata Titenytė-Gliaudelienė

Vaikai: Jokūbas, Baltramiejus, Simonas, Antanas, Juzefa, Monika

Seniausio, iki šiol pirmojo žinomo Gliaudelių giminės protėvio Baltramiejaus ir Marijonos Ramoškaitės Gliaudelių vyriausias sūnus gimęs apie 1815 m., tikriausiai Klykūnuose.

Martynas Gliaudelis buvo vedęs du kartus. Pirmoji santuoka įvyko Anykščių Šv. Mato bažnyčioje 1843 m. spalio 31 d. Šios santuokos metrikas kol kas yra pats seniausias žinomas dokumentas, kuriame pirmą kartą minimas šios giminės Gliaudelis Anykščiuose. Jis liudija, kad Gliaudeliai gyveno Klykūnų kaime. Vadinasi, šiame kaime gyveno ir jo tėvai.

M. Gliaudelis su pirmąja žmona Marijona Pipiraite-Gliaudeliene (~1818–1850.10.18) susilaukė dviejų vaikų: Jokūbo (1844.07.20–?) ir Baltramiejaus (1846.08.20–1919.04.02). Pastarasis sūnus tapo vienu stipriausių Gliaudelių giminės medžio šakų, išaugusių per pusantro šimto metų, protėviais.

Praėjus keturiems metams po sūnaus Baltramiejaus gimimo mirė 32-ų metų amžiaus Martyno žmoma Marijona.

Našliu likusio M. Gliaudelio antroji žmona buvo Darata Titenytė (~1828–1903.03.05). Nėra žinoma kada ir kokioje bažnyčioje jie susituokė. Su antrąją žmona jis turėjo keturis vaikus: Simoną (~1855–1858.02.07), Antaną (?–?), Juzefą (1861.01.04–?) ir Moniką (?–?).

Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios archyve esančiuose M. Gliaudelio mirties metrikuose parašyta: „1894 metų kovo 22-ją dieną Juškonių kaime, suteikus paskutinį patepimą, nuo senatvės mirė Martynas Gliaudelis, Baltramiejaus sūnus. Valstietis, našle likusios Daratos iš Titenių vyras, 79 metų amžiaus, paliko vaikus: Baltramiejų, Antaną, Juzefą ir Moniką, Leliūnų parapijos. Kūną jo vietinis kunigas Mikalojus Vėžys trečią dieną po mirties Skiemonių filijos kapinėse palaidojo.“

Martynas_Gliaudelis_1894_03_22

Martyno Gliaudelio mirties metrikas (1894 m.)

„Laimingas, kas gryna širdim gerbia protėvius.“

J. V. Gėtė

III Gliaudelių giminės susitikimas

Praėjusį savaitgalį, trečią kartą Gliaudelių giminė, kurios tėvonija – Klykūnų kaimas, surengė savo giminės susitikimą. Susitikime dalyvavo Baltramiejaus Gliaudelio (g. apie 1785 m.) ir Marijonos Ramoškaitės-Gliaudelienės (g. apie 1790 m. ) palikuonys. Daugiau kaip pusė šimto giminaičių iš Anykščių, Jonavos, Kauno, Molėtų, Vilniaus, Utenos, taip pat ir Vokietijos susirinko Anykščiuose.
Devynias kartas skaičiuojanti giminė savo genealoginėse lentelėse turi 377 asmenis iš kurių gyvųjų yra 268 (128 – vyrai ir 140 – moterų). Jau tradiciniu renginiu tapęs Glaudelių gimininės susitikimas, vyksta kas trejus metus. Pirmuose dvejuose susitikimuose dalyvavo tik Gliaudelių palikuonys iš Juškonėlių kaimo, kurie gyveno 19 am. pabaigoje – 20 am. pabaigoje. Tai giminės šakos, kurios turėjo palikuonių iš: Uršulės Gliaudelytės-Strazdienės, Emilijos Gliaudelytės-Titenienės, Jono Gliaudelio ir Kamilio Gliaudelio. Šiame susitikime dalyvavo ir Gliaudelių palikuonys, kurie 18 am. pabaigoje – 19 am. pradžioje gyveno Klikūnų kaime. Tai – Povilo ir Jurgio Gliaudelių šakos.
Keletas nuotraukų iš susitikimo.

vyriausias_organizatorius_jauniausias (Small)

Vyriausia susitikimo dalyvė kaunietė Eleonora Glaudelytė – 77 metai, susitikimo organizatorius Remigijus Bimba, jauniausias – vilnetis Kajus Strazdas – beveik ketveri metai. (more…)

Paisirengimo darbai Gliaudelių giminės vakaronei

Šiandien išvakrėse prieš Gliaudelių giminės susitikimą baigėme pasirengimo darbus. Keletas nuotraukų iš Terpežerių kaimo, kur ir bus vakaronė.

Malkos

Darbų įkarštis… (more…)

Gentainių kapai

Šiandien grįždamas į Vilnių užsukau į Skiemonių Šv. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčią (Anykščių rajonas). Mano nuostabai, bažnyčia, kuri pastatyta 1884 m. remontuojama. Iš naujo dengiamas stogas, keičiami supuvę sienų rastai, atliekami kiti darbai.

Šios bažnyčios šventoriuje yra mano protėvių ir giminaičių kapavietės. Šalia mūrinės varpinės yra proprosenelių Baltramiejaus Gliaudelio (1844-1919 m.) ir jo žmonos Barboros Jucytės-Gliaudelienės (1845-1919 m.) kapas. Tame pačiame kape palaidota ir jų du vaikai: Jonas Gliaudelis (1887–1953 m.) ir Marijona Gliaudelytė (1893–1956 m.).

Kairėje bažnyčios pusėje, netoli rytinių vartų yra Baltramiejaus Gliaudelio broliaus Jono žmonos Daratos Stasiūnaitės-Gliaudelienės (g. apie 1856 m., m. apie 1945 m.) kapas. Jie turėjo du sūnus Povilą ir Jurgį. Mirus Jonui Gliaudeliui (palaidotas senose Skiemonių kapinėse) žmona Darata ištekėjo už Jono Adamonio. Su juo susilaukė dviejų vaikų: Jono ir Veronikos. Šalia Daratos yra palaidota jos dukra Veronika Karvelienė ir jos anūkas Jonas Karvelis.

Baltr_Gliaudeliu_kapas

Šalia protėvių Baltramiejaus ir Barboros Gliaudelių kapo

Daratos_Gliaudelienes_kapas

Daratos Stasiūnaitės-Gliaudelienės kapas

„Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytojas, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai…“

Migel de Servantes

Beieškant Gliaudelių šaknų…

Savaitgalį beieškant Gliaudelių šaknų teko aplankyti Anykščių rajone esantį Burbiškio dvarą. Ekskursija po šį dvarą neprailgo su Burbiškio parapijos tyrinėtoja, dviejų knygų autore („Burbiškis“ ir „Kolektyvizacija Anykščių apskrityje 1948-1950 m.“), edukacinės programos „Saulės blynas“ iniciatore Irena Adomonienė. Jos dėka sužinojau ne tik daugiau apie Burbiškio dvarą, bet ir kitus Gliaudelius, kurie gyveno šios parapijos kaimuose: Klikūnuose ir Mačionyse.

pastatas2

Su kraštotyrininke Irena Adomoniene šalia  Burbiškio dvaro centrinių rūmų

pastatas

Ofisina

O štai taip atrodo rūmai viduje…

sale

sale2

Buvę dvaro rūmai, po to – parapijos bažnyčia, vėliau – mokykla, o dabar….

balkonai

Vaizdas iš antro aukšto

krosnis

Yra išlikusių krosnių

laiptu tureklai

Išlikę laiptai bei turėklai

zidinys

zidinys2Išlikę du židiniai

paradines durys

Vaizdas pro centrinių rūmų paradines duris

Ilgą laiką galvojau, kad Juškonėlių kaime (Anykščių rajonas) gyveno tik vieni Gliaudeliai – Baltramiejaus Gliaudelio palikuonys. Daugiau kaip penkiolika metų tyrinėdamas savo šaknis atrodo žinojau viską, bet pasirodo…

2008 m. liepos 24 d. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA) atliko Gliaudelių giminės tyrimą apie mano protėvius – Baltramiejų Gliaudelį (gimusį apie 1785 m., mirties data nėra žinoma) ir Marijoną Ramoškaitę Gliaudelienę (gimusi apie 1790 m., mirties data nėra žinoma). LVIA pateikė ne tik genealogines lenteles, bet ir santuokos, krikšto, mirties metrikų kopijas. Šios kopijos parašytos rusų, lenkų kalbomis.

Neesu profesionalas, kad galėčiau tiksliai išversti metrikų kopijas į lietuvių kalbą, todėl kreipiausi pagalbos į šios srities specialistus. Mielai sutiko savo patirtimi pasidalinti Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, savo genealoginių šaknų tyrinėtojas Vidmantas Povilionis, kuris ne tik išvertė, bet ir konsultavo apie to laikmečio Lietuvos valstiečių buitį bei gyvenimą.

Tik išvertus metrikų kopijas paaiškėjo, kad Gliaudeliai kilę ne iš Juškonėlių kaimo, kaip mes manėme, o iš Klikūnų kaimo. Mano prosenelis Baltramiejus Gliaudelis gimė Klikūnuose. Krikšto metriko vertimas:

Gliaudelių
Eilės nr. 585
Gimimo diena 20
Krikšto diena 24
Tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt šeštųjų metų rugpjūčio dvidešimtąją dieną Anykščių Romos katalikų parapijinėje bažnyčioje, vikaras N. J. Šimkevičius Šv. Aliejais pakrikštijo vaiką Baltramiejaus vardu.
Valstiečių Martyno ir Marijonos Pipiraitės Gliaudelių, teisėtų sutuoktinių sūnų, gimusį šio rugpjūčio dvidešimtąją dieną šios parapijos Klykūnų kaime.
Krikštatėviais buvo kilmingieji Vincentas Sviadzkis su Ieva Didžiuviene, Stanislovo žmona.
Gliaudelių
Eilės nr. 585
Gimimo diena 20
Krikšto diena 24
Tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt šeštųjų metų rugpjūčio dvidešimtąją dieną Anykščių Romos katalikų parapijinėje bažnyčioje, vikaras N. J. Šimkevičius Šv. Aliejais pakrikštijo vaiką Baltramiejaus vardu.
Valstiečių Martyno ir Marijonos Pipiraitės Gliaudelių, teisėtų sutuoktinių sūnų, gimusį šio rugpjūčio dvidešimtąją dieną šios parapijos Klykūnų kaime.
Krikštatėviais buvo kilmingieji Vincentas Sviadzkis su Ieva Didžiuviene, Stanislovo žmona.

Jo tėvai (mano proproseneliai) Martynas Gliaudelis ir Marijona Pipiraitė gyveno Klikūnuose. Santuokos metrikų vertimas:

Eilės nr. 680
Glaudela
Jungtuvių diena 31
Tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt trečiųjų metų spalio trisdešimt pirmąją dieną Anykščių Romos katalikų parapijinėje bažnyčioje, Anykščių vikaras kun. Pranciškus Volskis, po trejų: 17, 24 ir 31 spalio paskelbtų užsakų, į pamaldas susirinkusiems žmonėms dalyvaujant,
Valstiečių Martyno Gliaudelio, 25 metų jaunikaičio su Marijona Pipiraite, 25 metų, abiejų iš Anykščių parapijos Klykūnų kaimo, [...]
Valstiečių Baltramiejaus ir Marijonos Ramoškonytės Gliaudelių, teisėtų sutuoktinių sūnų su valstiečių Motiejaus ir Barboros Bulotaitės Pipirų, teisėtų sutuoktinių dukterimi, [...] dalyvaujant patikimiems liudytojams Simonui Pipirui, Kazimierui Šimkūnui, Antanui Gliaudeliui [...].

Esu dėkingas V. Povilioniui ir I. Adomonienei už suteiktą pagalbą ir informaciją tyrinėjant Gliaudelių šaknis.

Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas.
Lucius Annaeus Seneca

Susitikimas prie Dusios ežero

2005-2009 m. kasmet vykę Anykščių rajone Gliaudelių giminės susitikimai (dažniausiai prie ežerų Nevėžos, Rubikių), iš jų – du oficialūs – 2005 m. – Gliaudelių, o 2008 m. – Gliaudelių ir Jucių giminių, šiemet iškeliavo į Lazdijų rajoną.

Praeitą savaitgalį nors ir negausus būrys giminaičių susirinko, bet neoficialus Gliaudelių ir Jucių giminių susitikimas įvyko Dzūkijoje prie Dusios ežero. Specialiai šiam susitikimui buvau parengęs Glaudelių ir Jucių giminių genealogines lenteles. Jose daugiau nei 400-ai gentainių.

Keletas nuotraukų iš susitikimo prie Dusios ežero.

Dusia

Dusia2

Dusia3

Vilma_Reda (Small)

Jucių giminės atstovės – Vilma ir Reda

Pusbroliai

Su penktos eilės pusbroliais Andriumi, Aurimu ir penktos eilės pussesere Karolina

akimirka

Sporto akimirka…

Pamatai

Šalia Dusios ežero poilsiavietės Sovietų 1963 m. nugriauta Kryžių koplyčią, likę tik jos pamatai…

Koplycia

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. buvo pradėti koplyčios atstatymo darbai. 1992 m. buvo pašventintas koplyčios kertinis akmuo.

Daugiau Gliaudelių ir Jucių giminės neoficialaus susitikimo nuotraukų galite žiūrėti www.gliaudeliai.org

„Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe.“

Vydūnas

Vasara – atostogų ir susitikimų metas

Gimine

Liepos 11-12 dienomis vyko tradicinis neoficialus Gliaudelių giminės susitikimas. Susitikimo akimirkos galerijoje.

Apie susitikimą rašoma dienraštyje “Kauno diena” Astos Cibienės straipsnyje “Artimiesiems suburti – giminės interneto svetainė”: http://www.rbimba.lt/Naujienos/Raso-spauda/2009m./Artimiesiems-suburti-gimines-interneto-svetaine.html

 „Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Štai kodėl dabartis mums išslysta“ G. Flaubert.