blog logo

Kategorijos ‘Jotvingių kryžiaus riterių ordinas’ archyvas

Jotvingių kryžiaus riterių ordino 530 m. jubiliejus

2017-12-09, Kauno Įgulos karininkų ramovėje vyko Jotvingių kryžiaus riterių ordino renginys, skirtas 530 m. įkūrimo jubiliejui paminėti. Šventinis renginys prasidėjo skambant dūdmaišiui į menę žengiant ordino signatarams. Iškilmingai įnešta ordino vėliava, skambėjo ordino himnas ir obalsis. Sveikinimo žodį tarė ir paskaitą apie „Jotvingių kryžiaus riterių ordino istoriją“ skaitė Didysis Magistras Artūras Rukas Daujotis.

Renginyje taip pat dalyvavo atstovai iš: LDK ponų tarybos, LDK kilmingųjų susivienijimo, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto – LDK – riterų ordino, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Kauno apskrities bajorų draugijos ir kt. LDK Atminties rūmų direktorius Danielius Vervečka nusipelniusiems šio ordino nariams įteikė medalius ir ordinus.

Jotvingių kryžiaus riterių ordino kancleris Kun. Dr. Saulius Bytautas paskelbė Didžiojo Magistro Dekretą „Dėl dignitorių skyrimo“. Renginyje buvo surengta Ordino istorinė ekspozicija. Po oficialios dalies vaišių stalą palaimino Kun. S. Bytautas.

Renginio vedėjas – Majoras Donatas Mazurkevičius.

Seniausias dokumentas

Vienas iš seniausių Jotvingių kryžiaus riterių ordino dokumentų

Pagrindinė Jotvingių kryžiaus riterių ordino regalija – Lietuviškasis kryžius su dviem skersiniais, dengtu baltu emaliu ir averse pavaizduotu jotvingių riteriu, o viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas – Jotvingių vytis vaizduoja šarvuotą raitelį su aukso skydu papuoštu raudona penkialapė rože, o šūkis „In Adversitate. Etiam Gloriosi“ – „Kovojantiems garbė“.

Jotvingiu kryžiaus riteriu ordino nariai ir svečiai

Jotvingių kryžiaus riterių ordino nariai ir svečiai

Iš Ordino istorijos

Jotvingiai – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinės Lietuvos pietuose, dabartinės Baltarusijos vakaruose ir dabartinės Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje. X-XII a. jotvingius dažnai puldinėjo Rusios ir Lenkijos kariaunos, XIII a. – daugiausia kryžiuočiai. Jotvingiai darė atsakomųjų žygių, tačiau karų ir plėšimų nusiaubta jotvingių žemė ištuštėjo. XIV a. didelė kilmingų šeimų dalis išsikėlė į kai¬myninę palankiai nusiteikusią Žemaitiją, kur atvykėliai buvo globojami Lietuvos valdovų ir vietinių kunigaikščių.

Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas buvo įkurtas XV a. LDK, kai 1487 m. Žemaitijoje susiformavo tvirta grupuotė prie kunigaikščio Jurgio Kunaičio Komiatos (Kunatjis Komiattovicz), kuris valdė Varnių (Medininkų) žemes.

Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I 1495 m. birželio 24 d. išleido chartiją, pagal kurią kunigaikščiui Jurgiui Kunatjis Komiattovicz suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų. 1541 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas I patvirtino šią chartiją kunigaikščio Nicolas Kunatjis Komiattovicz, kunigaikščio Jurgio sūnaus, naudai; vėliau 1590 m., Didysis kunigaikštis Žygimantas III iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos sostas (valdymo centras) maždaug iki 1650 m. buvo Medininkuose. Kai šis miestas buvo apiplėštas, apgriautas, sostas persikėlė į Raseinius, o vėliau į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę Kražius.

1852 m. kai carinė rusų valdžia ordino veiklą uždraudė, jo archyvas dingo arba buvo sunaikintas, tačiau Ordinas ir toliau slapta egzistavo. Natūralu, kad kai kurių Lietuvos aristokratų šeimos tyliai saugojo ordiniečių tradiciją. Narių pavardės figūravo abiejų 1831 m. ir 1864 m. sukilimų metu, neatsitiktinai su Ordinu vardu sietinas ir 1893 m. anticarinis kruvinasis konfliktas, istorijoje garsus „Kražių skerdynių“ pavadinimu… 1918 m. brolija, oficialiai įsiregistravusi Jotvingių Geležies Kryžiaus Ordinu, vėl atgimė. 1936 m. gruodžio 20 d., siekiant atgaivinti tradicijas, buvo susigrąžintas vardas „Ordo equestris Iatwingorum Crusis sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris“ (Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv. Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo). 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ordino veikla buvo vėl uždrausta.

2003 m. Kaune betvarkant seno namo palėpę, buvo rastas tarpukario Lietuvos Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino archyvas bei senoviniai įstatai.

2004 m. rugpjūčio 25 d. ordinas buvo atkurtas. Šiandien ordinas yra juridiškai įteisinta visuomeninė organizacija, kurios tikslai ir uždaviniai yra tęsti senojo Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas; vykdyti veiklą apimančią jotvingių, sūduvių, prūsų ir bendrai baltų kultūrų, istorijos, paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo srityse. Šiandien ordinas jungia virš keturiasdešimt narių.

Šaltinis: www.jotvingiai.lt