blog logo

Kategorijos ‘Paminklai’ archyvas

Atstatoma Medininkų pilis

Medininkų pilis – mūrinė pilis netoli Medininkų (Vilniaus raj.), 32 km nuo Vilniaus centro. Pilis statyta XIII a. pabaigoje – XIV a. I pusėje savo plotu yra didžiausia dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Pilis statyta pereinamuoju iš romanikos į gotiką laikotarpiu yra ankstyviausio Lietuvoje aptvarinių pilių tipo. LDK Medininkų piliai buvo giminingos senoji Kauno (sugriauta 1362 m.), Krėvos bei Lydos pilys. Pastarosios dvi dabar yra Baltarusijos teritorijoje.

MP2

Taip pilis atrodė prieš restauravimą

Pirmą kartą šią Medininkų pilį išvydau 2002 m. rudenį. Radau keletą nuotraukų savo asmeniniame archyve:

MP3

MP4

MP5

Šį savaitgalį buvau nuvykęs į Medininkų pilį. Įeiti į pilies vidų nepavyko, pilis – užrakinta. Medininkų pilis restauruojama nuo šių metų balandžio mėnesio. Apėjau visą pilį iš lauko pusės. Labai įdomu buvo pasižvalgyti į pilies sienas, rekonstruotus stogus, pilies griovius.  Pro pilies sienų angas pasižvalgiau į vykdomus restauravimo darbus pilies viduje. Pilies sienos du šonai jau galutinai restauruoti, likę tik du ir pabaigti atstatyti bokštą. Gaila, kad neatstatoma visu aukščiu pilies sienos, nes pilis praranda savo dydį.

MP

Štai kokią nuotrauką esu radęs internete. Jei taip pilis būtų restauruota, tai atrodytų labai įspūdingai

Truputis Medininkų pilies istorijos faktų. Pilis statyta lygumos pakraštyje, iš šiaurės ir vakarų ją supa pelkė, kurios viduriu teka bevardis upelis. Pilies planas iš esmės liko nepakitęs. Stačiakampio formos kiemo plotas 1,85 ha, o visas kompleksas su dviem plačiom 5-8 metrų gylio fosom ir dviem pylimais užima 6,5 ha. Viršutinės sienų dalys neišlikusios, jos siekė 14-15 metrų aukščio, su maždaug 280 šaudymo angų. Bendras sienų ilgis 563 metrai: šiaurinė – 128,7 m ilgio, rytinė – 161,2 m, pietinė – 127,7, o vakarinė – 147,9 m.. Pilies sienose buvo ketveri įvažiavimo vartai: aukštutiniai vartai pakelti nuo žemės apie 5 metrus įrengti šiaurinėje ir pietinėje sienoje, o žemutiniai vartai – rytinėje ir vakarinėje sienoje. Pilis turėjo keturis bokštus. Svarbiausias iš jų šiaurės rytų kampe buvęs penkiaaukštis donžonas, kurio aukštis 30 metrų (išlikę 23 m). Keturi donžono aukštai turėjo medines lubas, penktas – plytinį nerviūrinį skliautą. Tai buvo ne tik gynybinis, bet ir gyvenamasis bokštas.

Kaip karinis objektas pilis pirmą kartą paminėta 1402 metais, kai didysis kryžiuočių komtūras Vilhelmas fon Helfenšteinas, neįstengęs paimti Vilniaus, sudegino Medininkų pilį. Matomai, medinius jos pastatus, kadangi ,,Rusų miesto sąraše” (XIV a. pb. – XV a. pr.) Medininkai minimi mūriniai. Didžiausią reikšmę pilis turėjo XIV a. pabaigoje ir XV a. pradžioje. Yra žinomi du čia rašyti Vytauto Didžiojo laiškai. XV a. II pusėje Medininkai niekada nebuvo svarbus administracinis Lietuvos centras. XV a. pilis tapo Didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencija. Medininkai minimi Lietuvos Metrikoje kaip valsčius, kuriame didysis kunigaikštis duoda bajorams valstiečių. XVI a. pradžioje sudegė kiemo mediniai pastatai, apie XVI a. vidurį pastatyti mediniai dvaro pastatai. Jiems sunykus, teritorijoje buvo dvaro daržas. Gynybiniai mūrai neprižiūrimi iro, nukentėjo nuo1655 bei 1812 metų karų.

Manoma, kad į privačias rankas karališkasis dvaras perėjo tik XIX a., tuomet pilies liekanas imta naudoti ūkio reikmėms. XIX a. Medininkai priklausė Kamarovienei, apie 1902 m. – generolui Labincevui, vėliau Medininkų kunigui.

Pilies griuvėsiai užfiksuoti 1827 m. ,,Vilniaus gubernijos pilių atlase” ir XIX a. vid. N. Ordos piešinyje.

Medininkai_Castle

Napoleonas Orda. Medininkų pilis

Čia galima pamatyti kaip pilis atrodė prieš rekonstrukciją: http://www.vist.lt/medininkai/pilis/panorama.html

„Klaidinga kiekviena tiesa, kuri nė karto juoko nesukėlė!“

Frydrichas Nyčė

Karaliaus Mindaugo pilis – Anykščiuose

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.
Piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.
Šiuo metu Šeimyniškėlis yra vienintelis pilnai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas labiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.

Šiuo metu Šeimyniškėlis yra vienintelis pilnai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas labiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.

1

2

3

4

5

6

7

8

Po truputi dygsta ir pilies sienos…

9

O štai atstatytas pilies bokštas

10

Pilies kieme galima pašaudyti iš lanko

Jei laikysitės disciplinos daryti tai, ką reikia, ir tada, kai reikia, ateis diena, kai galėsite daryti tai, ką norite, ir tada, kai norite.

Zigas Ziglaras

Paminklas Lietuvos valdovui

Raižių kaimo centre (Punios seniūnija, Alytaus rajonas) birželio 26 d. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

Paminklas_Vytautui

Paminklo kaina neviršijo 200 tūkst. litų, o jo autorius – skulptorius Jonas Jagėla.

Raižiai kaip Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio įamžinimo vieta pasirinkti dėl keleto priežasčių – tai esą vienas seniausių totoriškų kaimų Lietuvoje, be to, Raižiuose ir sovietmečiu veikė mečetė (dabar – kultūros paminklas).

Mecete

Totorių mečetė, kurioje įsikūrusi musulmonų religinė bendruomenė, todėl kaimas vertinamas kaip Lietuvos totorių traukos centras.

Ta pačia proga šalia mečetės sumontuoti du saulės laikrodžiai (autorius – Jonas Navikas), kurių vienas rodo Raižių, kitas – Griunvaldo (Lenkija) laiką. kur prieš 600 metų ir vyko kautynės.

“Įvertinus mūsų protėvių dalyvavimą šiame mūšyje, bendrą totorių ir lietuvių 600 metų istoriją, totorių buvimo istoriją Lietuvoje. Tai atsidėkojimas ir padėka kunigaikščiui Vytautui, totorių gyvenviečių organizatoriui ir globėjui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,” – skulptūros pastatymo motyvus aiškino Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

„Ramiai, mandagiai kalbėk nors ir su didžiausiu savo priešu. Tu laimėsi!“

Stasys Paulauskas