Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Aistė Žemaitytė,
2008
2007-ieji įsimintini draudžiamų preparatų vartojimo skandalais tarptautinėse varžybose visame pasaulyje. Mūsų sportininkė Pasaulio sportinių šokių čempionė Edita Daniūtė atsipirko už draudžiamo stimulianto vartojimą 3 mėnesių diskvalifikacija, o štai prestižinių „Tour de France“ dviračių lenktynių vienas iš lyderių danas M. Rasmussenas rado priežasčių iš viso neatlikti draudžiamų preparatų vartojimo patikrinimo testo net keletą kartų. Už tokį nusižengimą olandų komanda daną iš savo gretų pašalino – jis turėjo nusivilkti geltonuosius lyderio marškinėlius ir pasitraukti iš „Tour de France“, tačiau diskvalifikacijos danas išvengė.
Kai kurie iš sportininkų iš tiesų nežino, kad vartoja draudžiamus preparatus, tačiau daugelis iš jų puikiai žino, ką daro. Per vieną konsultaciją sportininkas paklausė, kokia mano nuomonė apie dopingo vartojimą. Juk, anot jo, jį vartoja beveik visi. „Supraskite, juk jeigu mes su priešininku esame vienodo pajėgumo, tačiau jis vartoja dopingą, o aš – ne, aš jam pralaimėsiu. Ir liksiu kvailio vietoje..“
Dopingo paskirtis
Didelio meistriškumo sporte priartėjama prie galimybių ribos. Kiekvieno sportininko ribos yra individualios. Tačiau ne kiekvienam iš jų pavyksta tas ribas pasiekti. Jei po varžybų sportininkas gali nuoširdžiai pasakyti, kad jis padarė viską, ką galėjo, puiku. Bet, deja, labai dažnai varžybos baigiasi priekaištu sau: „perdegiau“, „apleido jėgos“, „galėjau geriau“, „neparodžiau savo rezultato“.. Dopingo preparatai kaip tik ir žada padėti tas ribas pasiekti, o kartais ir peržengti. Kai peržengiamos žmogaus galimybių ribos, galima tikėtis paties blogiausio – staigios mirties. Kitos dopingo pasekmės taip pat nėra malonios – sportininkai gali turėti rimtų sveikatos problemų, likti nevaisingi, gali ženkliai sutrikti jų organizmo veikla ar net prasidėti negrįžtami procesai.
Dopingas tai ar ne?
Dopingo rūšių yra pačių įvairiausių: ir medicininiai preparatai, ir narkotinės medžiagos, ir kraujo perpylimas, ir tam tikrų hormoninių preparatų vartojimas.. visi jie padeda sportininkui priartėti prie jo fizinių galimybių ribos. Kiekvienais metais draudžiamų vartoti preparatų sąrašas yra papildomas. Kas buvo leidžiama šiemet, kitąmet jau gali būti draudžiama.
Štai (savi-)hipnozė. Juk ji – dirbtinai padeda sportininkui priartėti prie savo galimybių ribų. Tiesa, jos veiksmingumas nėra 100%-inis, tačiau, kaip pripažįsta kai kurie Lietuvos rinktinės sportininkai, išties efektyvus. Amerikoje XX a. pabaigoje plačiai nuskambėjo atvejis per JAV gimnastikos pirmenybes. Per vieną iš rungčių pirmenybių lyderis Yoshi susižeidė plaštaką. Žaizda buvo tokia gili, kad bet kuris kitas sportininkas būtų nutraukęs varžybas, tačiau Yoshi ramiai nuėjo į persirengimo kambarį, išsitraukė adatą su siūlu ir, filmuojant reporteriui, ramiai užsisiuvo sau žaizdą. Paklaustas, ar jam neskauda, jis aiškiai atsakė, kad ne, nurodydamas vienu žodžiu to priežastį – „hipnozė“. Yoshi tęsė varžybas ir tapo nugalėtoju.
(Savi-)hipnozės pagalba galima ne tik priartėti prie savo galimybių ribų, bet jas ir peržengti – mat, hipnozės būdu „užprogramuojama“ pasąmonė. Be to, tokio poveikio pasekmės pasirodo praėjus metams ar keliems – dažniausiai įvairių neurozių pavidalu. Taigi dopingas tai ar ne?
Priklausomybė nuo pergalių
Apie priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio, vaistų ir pan. teko girdėti ne kartą, tačiau paminėjus priklausomybę nuo pergalių susilauki klausimo „O kas tai yra?“ Kiekviena priklausomybė – tai liguistas prisirišimas prie kažko. Kiekvienas iš mūsų yra prie kažko prisirišęs. Tai normalu. Nenormalu, kai be to nebeįmanoma gyventi, kai sportininkui gyvenimo prasmė – pergalė, kai jis pats jaučiasi esąs kažko vertas, jei yra nugalėtojas ir pan.
Taigi esama nuo rezultato priklausomų sportininkų. Jiems svarbi ne pati sporto šaka ar sportas, bet pasiekta pergalė. Tokie sportininkai daro viską, kad pasiektų pergales, turėtų statusą savo aplinkoje. Dažnai ir priemonės jiems bet kokios tinkamos, netgi ir dopingas.
Yra ir kitų paaiškinimų minėtai priklausomybei nuo pergalių. Viena iš dažniausių – finansai. Didelio meistriškumo sportininkai tampa savo siauros srities specialistais ir sportas jiems – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Sportas “maitina”, jei pasiektos pergalės. Taigi ir čia kalba eina apie priklausomybę nuo pergalių – “Jei aš nelaimėsiu šių varžybų, man galas..” Štai ima kartais toks sportininkas ir surizikuoja – juk ne kiekvieną, vartojantį dopingą, pagauna ir baudžia.
Tokių sportininkų karjera sporte paprastai labai trumpalaikė.
Nuostata į dopingą
Mokslininkas prieina prie ką tik jaunių varžybas laimėjusio sportininko ir klausia: „Sakyk, ar Tu sutiktum moksliniais tikslais per varžybas išbandyti dopingą, jei už tai Tau būtų sumokėta 1 000 000€?“ „hmm.. sutikčiau.“ „O jei diplomas ir medalis?..“ „Kuo Jūs mane laikote! Aš – garbingas sportininkas.“ „Apie Tavo garbę, jaunuoli, jau viskas aišku. Dabar aiškinuosi, už kokią sumą vis dėlto sutiktumei..“ (anekdotas)
Išankstinėje nuostatoje glūdi vienas iš atsakymų dėl dopingo vartojimo. Nuostatos – tai išankstiniai įsitikinimai, kurie palaipsniui susiformuoja per ilgą laiko tarpą. Didžiausią įtaką tam turi asmeninė patirtis ir artimi žmonės.
Taigi sporto viršūnės bet kokia kaina (pvz., vartojant dopingą) ar garbingas elgesys?
Kuo grindžiamas pasirinkimas siekti aukštumų pagal pirmąjį principą? Bandoma įtikinti save, kad dopingo vartojimas – normalus dalykas. Kaip vitaminai. Be to, kad tai – „vienintelė“ papildoma ir ypač efektyvi priemonė, vedanti į pergalę: nevartosi – nelaimėsi. Taigi dopingo vartojimas su visomis pasekmėmis sportininko priimamas kaip savotiška būtina auka siekiant optimalaus rezultato.
Pradedant vartoti dopingą, pažeidžiamas pagrindinis sporto principas - garbinga kova (FAIR PLAY). Tačiau yra sportininkų, kuriems žymiai svarbesnis garbingumo principas sporto karjeros kelyje. Šie sportininkai ieško kitų būdų pasiekti savo galimybių ribas. Ir, žinoma, juos randa. Dopingo alternatyva – savireguliacija, savęs valdymas, savo galių panaudojimas reikiamu momentu ir reikiamu intensyvumu. Savireguliacijos būdu siekiama taip pat priartėti prie savo galių maksimumo, tačiau šis kelias pakankamai ilgas. Iš pradžių išmokstama save valdyti fragmentiškai, paskui – būna, kad viskas klojasi puikiai nuo pradžios iki galo vieną-kitą kartą.. na, o po metų nuoseklaus darbo, savikontrolė veikia visada (su labai retom išimtim).
Alternatyva dopingui
Didelio meistriškumo sporte pagrindinis vertinimo kriterijus – rezultatas. Kaip žinia, rezultatą įtakoja daugybė faktorių – fizinis, taktinis ir medicininis pasirengimas, mityba, aplinka, kurioje vyksta varžybos, technologijos, įranga, apranga ir kt.
Žiūrint iš psichologinės pusės, kiekvieno sportininko tikslas turėtų būti garbingai kovojant (FAIR PLAY) pasiekti tėkmės (FLOW) būseną, kuriai esant parodomas optimalus sportininkui rezultatas (flow – tai būsena, kuomet viskas vyksta tiksliai, lengvai ir savaime). Taigi be visų aukščiau minėtų faktorių tampa svarbus psichologinis pasirengimas, nes flow – įvaldytos savireguliacijos pasekmė.
Dopingas dažnai įvardijamas kaip vienintelė priemonė, leidžianti pasiekti pergalę. Tuo tarpu dopingo paskirtis – padėti sportininkui pasiekti savo galimybių ribą. Tą patį galima pasiekti savireguliacijos pagalba. Tačiau apie šią alternatyvą nekalbama iš viso arba kalbama per tyliai ar nepakankamai.
Be to, išmokti valdyti save – ilgas darbas, o štai dopingas žada tą patį rezultatą (pasiekti savo galimybių ribą) keleto tablečių ar injekcijų ar dar kokių kitokių gudrybių pagalba.
Taigi sportininkui, kuriam teks rungtyniauti su apylygiu varžovu, vartojančiu dopingą (atvejis pradžioje straipsnio), yra ką pasiūlyti: savireguliaciją. Tiek dopingas, tiek savireguliacija padeda pasiekti savo galimybių ribas, tačiau vartojant dopingą, yra pašalinių poveikių ir, jį vartojant, galima peržengti savo galimybių ribas, kas gali reikšti ir mirtį, o savireguliacija jokių pašalinių poveikių neturi, tik jos ugdymas trunka ne vieną dieną.
Didelio meistriškumo sporte turėtų būti propaguojamos garbingos kovos idėjos. Tai – mūsų visų, dirbančių sporte, o ypač trenerių uždavinys. Tikiuosi, kad dopingas sporte ilgainiui liks istorinės reikšmės pamoka.