Genealogija

"Historia est magistra vitae" Ciceras
„Istorija yra gyvenimo mokytoja"

Genealogija – mano kelias į šeimos istorijos pažinimą

Genealoginius tyrimus vykdau nuo 1993 m. Per daugiau kaip tris dešimtmečius sukaupiau daugiau kaip 60 000 asmenų genealoginę duomenų bazę, atlieku archyvinius ir DNR genealogijos tyrimus, tyrinėju Lietuvos kilmingųjų genealogijas, Anykščių krašto istoriją bei nepriklausomybės kovų savanorių biografijas.

Kaip prasidėjo mano genealoginiai tyrimai
Domėjimasis genealogija prasidėjo dar mokyklos laikais. Kai mokiausi Anykščių rajono Jono Biliūno vidurinės mokyklos 11 klasėje, turėjau galimybę pasirinkti kai kuriuos dėstomus dalykus. Labai patiko istorijos pamokos, todėl pasirinkau kultūros istoriją.
Šios pamokos mokytojas Raimundas Guobis ragino mus domėtis savo kraštu ir jo istorija. Viena iš namų užduočių buvo parengti savo šeimos genealoginį medį. Tuo metu ši užduotis man pasirodė gana neįprasta. Grįžęs namo pradėjau klausinėti mamos, vėliau senelių apie savo šaknis ir protėvius. Kai ką pavyko sužinoti, užrašyti ir sudaryti pirmąją giminės medžio schemą. Deja, jos iki šių dienų išsaugoti nepavyko. Vis dėlto būtent ši mokyklinė užduotis tapo ilgo genealoginių tyrimų kelio pradžia.

Pirmieji žingsniai ieškant giminės šaknų
Po kurio laiko man parūpo sužinoti daugiau. Vėl pradėjau klausinėti senelių apie protėvius ir šeimos istoriją.
Senelis Steponas Strazdas (1919–2007) apie savo tėvą Joną žinojo nedaug. Jo tėvas, būdamas 53 metų amžiaus, vedė antrą kartą Uršulę Gliaudelytę. Šioje šeimoje senelis ir gimė – buvo jauniausias vaikas. Pirmoje Jono Strazdo santuokoje gimė dvylika vaikų, antroje – šeši.
Apie pirmąją tėvo santuoką senelis pasakojo nedaug, todėl rekomendavo nuvykti pas jo pusseseres iš motinos pusės. Taip pradėjau rinkti genealoginę medžiagą apie Strazdų ir Gliaudelių gimines.
1995 m. vasarą, studentiškų atostogų metu, Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios klebonas Eugenijus Staleronka suteikė galimybę pavartyti senąsias parapijos metrikų knygas. Su dideliu susidomėjimu leidausi į Gliaudelių giminės šaknų paieškas. Vėliau pradėjau tyrinėti ir Uršulės Gliaudelytės motinos Barboros Jucytės giminę.
Tyrinėdamas savo giminės istoriją taip pat lankiausi Leliūnų Šv. Juozapo parapijoje ir nagrinėjau šios parapijos senąsias metrikų knygas. Vėliau genealoginėse paieškose svarbią vietą užėmė ir Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos metrikos.

Močiutės Stanislavos Repečkaitės giminės linijos
Mano močiutė Stanislava Repečkaitė (1927–2016) apie savo šaknis žinojo gerokai daugiau nei jos vyras Steponas Strazdas.
Pradėjau sudarinėti jos giminių genealogines schemas: Repečkų, Platkevičių, Bakurų, Leitų ir kitų giminių linijas.
Būdamas moksleivis ir studentas, dviračiu apvažiavau visas kaimynines parapijas, kuriose gyveno mūsų giminaičiai. Vėliau, šešerius metus studijuodamas Lietuvos kūno kultūros institute Kaune (dabar – Lietuvos sporto universitetas), laisvu laiku po paskaitų ir kultūrizmo treniruočių apkeliavau Kauną bei jo apylinkes, rinkdamas medžiagą apie savo gimines.

Tyrimai Lietuvos valstybės istorijos archyve
2000 m. persikėliau gyventi iš Kauno į Vilnių ir tęsiau trenerio darbą. Laisvu laiku ir toliau domėjausi kraštotyra, savo šaknimis, lankiau Vilniuje gyvenančius tolimus giminaičius.
Po kurio laiko atsidūriau genealoginių tyrimų aklavietėje. 2005 m. pirmą kartą kreipiausi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Po trejus metus trukusių archyvinių tyrimų gavau daug naujos informacijos apie savo giminę.
2011 m. dar kartą kreipiausi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Atlikti tyrimai patvirtino, kad mano protėvė Uršulė Platkevičiūtė Repečkienė yra kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų giminių – Platkevičių, Usavičių ir Pesliakų.
Šis atradimas tapo vienu svarbiausių mano genealoginių tyrimų rezultatų ir paskatino dar aktyviau gilintis į Lietuvos kilmingųjų genealogiją bei heraldiką.

Tėvo giminės genealoginės linijos
2012 m. ėmiausi tyrinėti ir savo tėvo Algimanto Bimbos (1952–2015) genealogines linijas.
Pradėjau rinkti informaciją apie Bimbų, Bikelių, Nasevičių ir kitų giminių istoriją. Taip pat tyrinėjau tėvo motinos Pranciškos Daškevičiūtės Bimbienės (1921–2007) genealogines linijas: Daškevičių, Grigalkų, Rakauskų, Rusteikų ir kitas gimines.
Vėliau šie tyrimai išsiplėtė į dešimtis tarpusavyje susijusių giminių, gyvenusių Anykščių, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Ukmergės ir kituose Lietuvos regionuose.

Vėlesni genealoginiai tyrimai
2017 m. pabaigoje „atvėriau“ dar vieną savo giminės liniją iš motinos pusės – Strolių giminę. Šioje genealoginėje schemoje šiuo metu sukaupta daugiau kaip 7300 asmenų.
2018 m. pradėjau rinkti Niaurų ir Masių genealoginę informaciją.
2019 m. – Augustinų, Andrikonių ir Diečkų genealogines linijas.
2020 m. – Apeikių genealoginę liniją.
2021 m. – Tylų genealoginę liniją.
2022 m. – Katinų genealoginę liniją.
Vėliau buvo tęsiami Gudelių, Gliaudelių, Bakurų, Leitų, Platkevičių, Repečkų ir daugelio kitų giminių tyrimai.

Mano genealoginė duomenų bazė (2026-06-26 duomenimis)
Šiuo metu mano kaupiamoje genealoginėje duomenų bazėje yra daugiau kaip 60 000 asmenų. Šie asmenys yra susieti tarpusavyje giminystės ryšiais, o sukaupta medžiaga apima Anykščių krašto, Aukštaitijos bei kitų Lietuvos regionų šeimų istoriją nuo XVII–XVIII a. iki mūsų dienų.
Didžiausios genealoginės schemos:
Strolių giminė – daugiau kaip 7302 asmenys;
Deveikių giminė – daugiau kaip 5370 asmenų;
Bimbų giminė – daugiau kaip 3220 asmenų;
Gliaudelių giminė – daugiau kaip 3217 asmenų;
Strazdų giminė – daugiau kaip 1875 asmenys;
Platkevičių giminė – daugiau kaip 1282 asmenys.
Duomenų bazė nuolat pildoma naujais archyviniais šaltiniais, metrikų įrašais, dokumentais, fotografijomis, giminystės ryšiais ir šeimos pasakojimais.

Mano tiesioginių protėvių pavardės
Genealoginėse schemose mano tiesioginiai protėviai pažymėti asmeniniu Bimbų herbu.

Protėviai iš tėvo giminės (38 gentys)
Adamovskis, Bareikis, Bendorius-Grigalka, Bikelis, Bimba, Bogačius, Bružas-Mackevičius, Daškevičius, Deveikis, Gaidys, Giruckis, Grigalka, Gudelis, Guobys, Gylys, Haidukas, Jasuda, Juodis, Juodvalkis, Jusis / Jusys, Kanapienis, Karvelis, Katinas, Kaušila, Kratulis, Lozovskis, Nasevičius / Nosevičius / Snukiškis, Peliachovskis, Rakauskas, Rožys, Rusteika, Sniegena, Stasiūnas, Šakalys, Šleivys, Tyla, Valiukonis, Vėjalis.

Protėviai iš motinos giminės (34 gentys)
Andrikonis, Apeikis, Augustinas, Avsiukevičius, Bakura, Balčiūnas, Diečkus / Jurginis, Dūda, Gliaudelis, Gudelis, Jucys, Juodelis, Katinas, Leita, Masys, Matušonis, Nargėla, Niaura, Pesliakas, Petronis, Platkevičius, Repečka, Riauba, Staniulis, Strazdas, Strolia, Šiukščius, Šilinis, Titenis, Tyla, Usavičius, Vitkūnas, Zagurskis, Žemaitis.

Kilmė pagal tiesiąją tėvo liniją
Tiesioji vyriškoji mano giminės linija šiuo metu atsekta iki XVIII amžiaus vidurio.
Algimantas Bimba → Edvardas Bimba → Antanas Bimba → Ignacijus Bimba → Kazimieras Bimba → Justinas Bimba → Gabrielius Bimba.
Ši genealoginė linija yra ypač svarbi ne tik tradicinėje genealogijoje, bet ir DNR genealogijoje, nes būtent per ją iš kartos į kartą perduodama Y chromosoma.

Kilmė pagal tiesiąją motinos liniją
Tiesioji moteriškoji mano giminės linija:
Albina Strazdaitė → Stanislava Repečkaitė → Apolonija Repečkaitė → Uršulė Platkevičiūtė → Juozapota Bakuraitė → Juozapota Leitaitė → Ona Subaitė.
Ši genealoginė linija leidžia pažinti motinos giminės istoriją ir moterų vaidmenį šeimos bei krašto istorijoje.

DNR genealogija: genetiniai mano kilmės tyrimai
Genealoginiai tyrimai tradiciškai remiasi rašytiniais šaltiniais – metrikų knygomis, gyventojų surašymais, dvarų inventoriais, archyviniais dokumentais, žemėlapiais, fotografijomis ir šeimos atmintimi. Šie šaltiniai leidžia atsekti protėvių gyvenimus, jų tarpusavio ryšius ir migraciją kelių šimtmečių laikotarpiu.
Tačiau XXI amžiuje genealoginius tyrimus papildė nauja mokslo sritis – genetinė genealogija. DNR tyrimai suteikia galimybę pažvelgti gerokai giliau nei leidžia rašytiniai šaltiniai ir tirti žmogaus kilmę dešimčių ar net šimtų kartų perspektyvoje.
Siekdamas papildyti daugiau kaip tris dešimtmečius vykdomus genealoginius tyrimus, atlikau genetinius tyrimus bendrovėje FamilyTreeDNA. Buvo ištirta tiek mano tiesioginė vyriškoji linija (Y-DNR), tiek tiesioginė moteriškoji linija (mitochondrinė DNR, mtDNA).

Y chromosomos DNR tyrimai
Y chromosoma perduodama iš tėvo sūnui beveik nepakitusi. Dėl šios priežasties Y-DNR tyrimai leidžia atsekti tiesioginę vyriškąją kilmės liniją, kuri daugelyje Europos šalių dažniausiai sutampa ir su pavardės perdavimo linija.
Mano atveju ši genealoginė grandinė yra:
Gabrielius Bimba → Justinas Bimba → Kazimieras Bimba → Ignacijus Bimba → Antanas Bimba → Edvardas Bimba → Algimantas Bimba → Remigijus Bimba.
Atlikus Y-DNR tyrimus buvo nustatyta, kad priklausau haplogrupei I. Ši haplogrupė laikoma viena seniausių Europoje išlikusių vyriškųjų genetinių linijų. Mokslininkai mano, kad jos ištakos siekia priešistorinius Europos gyventojus, gyvenusius dar iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos.
Siekdamas tiksliau nustatyti savo genetinę kilmę, atlikau išplėstinį Big Y tyrimą. Šis tyrimas analizuoja milijonus Y chromosomos pozicijų ir leidžia nustatyti itin tikslią vietą pasauliniame Y chromosomos genealoginiame medyje.
Pirminiai rezultatai mano liniją priskyrė haplogrupei I-FGC47183. Tačiau genetinė genealogija yra nuolat besivystanti mokslo sritis. Pasaulyje daugėjant tiriamųjų ir atsirandant naujiems genetiniams duomenims, FamilyTreeDNA ir YFull duomenų bazėse periodiškai tikslinamos genetinės šakos.
Vėliau mano genetinė linija buvo patikslinta ir perkelta į siauresnę, naujai identifikuotą šaką: I-FGC47194.
Toks haplogrupės atnaujinimas reiškia ne tyrimo klaidą, bet priešingai – didesnį tikslumą. Atsiradus daugiau tiriamųjų tampa įmanoma nustatyti naujus genetinius atsišakojimus ir tiksliau identifikuoti bendrus protėvius.
Pagal dabartinius duomenis mano genetinė šaka I-FGC47194 yra labai reta. Šiuo metu pasaulinėse duomenų bazėse aptikti vos keli šios linijos atstovai.
Žinomos šios šakos kilmės vietos yra: Lietuva, Lenkija, Rusijos Federacijos Tatarstano Respublika.
Tai rodo, kad bendros šios genetinės linijos šaknys gali būti susijusios su istorinėmis Rytų ir Vidurio Europos gyventojų migracijomis.
Pagal dabartinius FamilyTreeDNA vertinimus haplogrupės I-FGC47183 bendras protėvis gyveno maždaug apie 50 m. po Kristaus, o aukštesnio lygmens šakos I-FGC47153 formavimasis siekia maždaug II a. pr. Kr.
Kadangi pasaulyje atlikta palyginti nedaug Big Y tyrimų, tikėtina, kad ateityje ši genetinė šaka bus dar tikslinama. Nauji tyrimai gali padėti tiksliau nustatyti mano tiesioginės vyriškosios linijos migracijos kelius ir genetinius ryšius su kitomis Europos giminėmis.

Mitochondrinės DNR tyrimai
2017 m. atlikau ir mitochondrinės DNR (mtDNA) tyrimą.
Skirtingai nei Y chromosoma, mitochondrinė DNR perduodama iš motinos visiems jos vaikams. Tačiau toliau ją perduoda tik dukterys. Todėl mtDNA leidžia tirti tiesioginę moteriškąją kilmės liniją.
Mano tiesioginė moteriškoji genealoginė grandinė yra:
Ona Subaitė → Juozapota Leitaitė → Juozapota Bakuraitė → Uršulė Platkevičiūtė → Apolonija Repečkaitė → Stanislava Repečkaitė → Albina Strazdaitė → Remigijus Bimba. 
Tyrimo metu nustatyta, kad priklausau mitochondrinei haplogrupei: H5a1g1a.
Ši genetinė šaka priklauso plačiajai haplogrupei H, kuri šiandien yra dažniausiai Europoje aptinkama mitochondrinės DNR grupė.
Manoma, kad haplogrupė H Europoje išplito po paskutiniojo ledynmečio ir yra susijusi su ankstyvųjų Europos gyventojų migracijomis. Šiandien įvairios H šakos sudaro reikšmingą Europos genetinio paveldo dalį.
Tikslesnė mano nustatyta šaka H5a1g1a yra daug retesnė. Ji leidžia tiksliau identifikuoti bendras moteriškąsias protėves ir suteikia papildomos informacijos apie tolimąją moteriškosios linijos kilmę.

Genetinės ir dokumentinės genealogijos sąsajos
DNR tyrimai nepakeičia tradicinės genealogijos, tačiau ją reikšmingai papildo.
Archyviniai šaltiniai leidžia nustatyti konkrečius žmones, jų gyvenimo datas, šeimos ryšius, gyvenamąsias vietas ir socialinę padėtį. Tuo tarpu genetiniai tyrimai leidžia pažvelgti į daug senesnius laikotarpius, kurių nebesiekia jokie rašytiniai šaltiniai.
Mano genealoginiuose tyrimuose DNR analizė tapo papildomu moksliniu instrumentu, leidžiančiu geriau suprasti tiek tiesioginės vyriškosios Bimbų linijos, tiek tiesioginės moteriškosios Strazdų, Repečkų, Platkevičių, Bakurų ir Leitų linijos kilmę.
Genetiniai tyrimai taip pat suteikė galimybę palyginti dokumentais nustatytą genealogiją su biologiniu paveldu. Šiuo atveju dokumentiniai ir genetiniai duomenys vienas kitą papildo ir leidžia nuosekliau rekonstruoti šeimos istoriją.
Todėl šiandien mano genealoginiai tyrimai apima ne tik archyvinę ir istorinę medžiagą, bet ir genetinės genealogijos duomenis. Toks tarpdisciplininis požiūris leidžia pažvelgti į savo kilmę tiek per konkrečių žmonių gyvenimo istorijas, tiek per tūkstantmečius siekiančią žmonijos genetinę praeitį.

Anykščių krašto asmenybių genealogijos
Domiuosi ne tik savo giminės istorija, bet ir iš Anykščių krašto kilusių žymių žmonių genealogijomis.
Vienas iš tokių asmenų – Steponas Kairys (1878–1964), 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenės ir valstybės veikėjas, mokslininkas inžinierius, profesorius.
Tyrinėju jo tėvo genealoginę liniją Tumasonis (Kairius), taip pat motinos liniją Puzinus.
Taip pat domiuosi kitų Anykščių krašto šviesuolių genealogijomis, jų kilme, giminystės ryšiais ir vieta regiono istorijoje.

Anykščių krašto savanoriai
Viena iš mano tyrimų krypčių yra Anykščių krašto 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių biografijos ir genealogijos.
Ypač domiuosi II ir III Kurklių dvaro, buvusio Kurklelių kaime, Skiemonių valsčiuje, savanoriais:
Bronius Babelis (1901–1973);
Kazys Pesliakas (1901–1945);
Antanas Inčirauskas (1889–1966);
Juozas Grimašauskas (1896–1946);
Jeronimas Šovinis (1898–1936);
Jonas Vitkūnas (1900–po 1928).
Šių žmonių biografijos ir genealogijos padeda geriau pažinti Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių gyvenimus ir jų šeimų istorijas.

Anykščių krašto vyskupai
Anykščių kraštas Lietuvai ir Katalikų Bažnyčiai dovanojo ne vieną iškilų dvasininką.
Tyrinėju šių Anykščių krašto vyskupų genealogijas:
Paulius Antanas Baltakis OFM (1925–2019);
Antanas Baranauskas (1835–1902);
Antanas Karosas (1856–1947);
Juozapas Kukta (1873–1942);
Teofilius Matulionis (1873–1962);
Liudvikas Povilonis MIC (1910–1990).
Genealoginiai tyrimai leidžia geriau suprasti šių asmenų šeimų kilmę, socialinę aplinką ir ryšius su Anykščių kraštu.

Genealogija ir heraldika
Ilgametė genealoginių tyrimų praktika natūraliai paskatino domėtis ir heraldika.
Tyrinėjant kilmingųjų gimines, jų genealoginius ryšius bei istorinius šaltinius, atsivėrė galimybė gilintis į Lietuvos ir Europos heraldikos tradicijas. Šiandien genealogija ir heraldika mano veikloje yra glaudžiai susijusios sritys, papildančios viena kitą ir leidžiančios geriau pažinti praeitį.
Genealoginiai tyrimai ilgainiui tapo pagrindu platesnei veiklai genealogijos, heraldikos ir veksilologijos srityse.

Kiek turime protėvių?
Ar kada nors susimąstėte, kiek žmonių prisidėjo prie mūsų atsiradimo?
Kiekvienoje ankstesnėje kartoje protėvių skaičius teoriškai dvigubėja:
Tėvai – 2
Seneliai – 4
Proseneliai – 8
2 kartos proseneliai – 16
3 kartos proseneliai – 32
4 kartos proseneliai – 64
5 kartos proseneliai – 128
6 kartos proseneliai – 256
7 kartos proseneliai – 512
8 kartos proseneliai – 1024
9 kartos proseneliai – 2048
10 kartos proseneliai – 4096
11 kartos proseneliai – 8192
12 kartos proseneliai – 16 384
Žinoma, realybėje dėl giminių susikirtimų (vadinamojo genealoginio kolapso) tikrasis protėvių skaičius būna mažesnis, tačiau šie skaičiai leidžia suvokti, kokia didžiulė žmonių grandinė stovi už kiekvieno iš mūsų.
Būtent todėl genealogija man yra ne tik atskirų asmenų ar pavardžių paieška. Tai bandymas suprasti, kokioje žmonių, šeimų ir giminių istorijos tėkmėje gyvename.

Prie Katlėrių senkapio pastatytas stogastulpis
Genealoginiai tyrimai ilgainiui peraugo ne tik į archyvinių dokumentų paieškas, bet ir į konkrečius kultūros paveldo išsaugojimo darbus.
2023 m. spalio 14 d. Katlėrių kaime, Skiemonių seniūnijoje, Anykščių rajone, šalia senųjų kapinių buvo pastatytas stogastulpis – Storių kaime, Aniceto Češūno sodyboje stovėjusio stogastulpio kopija.
Šio projekto tikslas buvo įamžinti Katlėrių kaimo istoriją, išsaugoti vietos kultūros paveldą ir pagerbti šiame krašte gyvenusių žmonių atminimą.
Stogastulpio autorius – Anykščių krašto medžio meistras Vytautas Taurelė. Nuo pirmosios idėjos iki galutinio rezultato buvo nueitas ilgas kelias. Buvo sukurtas daugiau kaip 7 metrų aukščio stogastulpis su dviem skulptūromis – Agotos ir Jazulio. Saulutę nukalė kalvis Saulius Kronis.
Šiandien stogastulpis tapo svarbiu Katlėrių krašto atminties ženklu.

Atstatytas Katlėrių kryžius
Dar vienas svarbus projektas buvo istorinio Katlėrių kryžiaus atkūrimas.
2024 m. rugpjūčio 23 d. 12 val. Katlėrių kaime, šalia kelio Anykščiai–Skiemonys, buvo atstatytas daugiau kaip 8 metrų aukščio medinis kryžius, sveriantis daugiau kaip vieną toną.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad šioje vietoje kryžius stovėjo jau XX amžiaus pradžioje.
Kryždirbys Vytautas Taurelė kryžių atkūrė remdamasis Adomo Varno rinkinyje išlikusia istorine fotografija, daryta 1927 m. Anykščių miestelio pakraštyje prie kelio į Skiemonis.
Šis kryžius tapo ne tik religiniu simboliu, bet ir svarbiu Anykščių krašto istorinio kraštovaizdžio elementu.

Kryžiaus ir stogastulpio palaiminimas
2024 m. rugsėjo 7 d. Katlėrių kaime, Strazdų sodyboje, įvyko kryžiaus ir stogastulpio palaiminimo šventė.
Saulėtą ankstyvo rudens dieną čia susirinko apie pusšimtis vietos gyventojų, gentainių, kraštiečių ir svečių.
Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius kun. lic. Andrius Šukys palaimino atstatytą kryžių prie kelio Anykščiai–Skiemonys ir stogastulpį, pastatytą ant kalvos šalia Katlėrių senkapio.
Šis renginys tapo prasminga proga prisiminti šio krašto žmones, jų gyvenimus, tradicijas ir istoriją.
Daugiau apie šį įvykį galima perskaityti laikraštyje „Anyksta“ (2024 m. rugsėjo 13 d.) straipsnyje „Katlėriuose atstatytas kryžius ir stogastulpis“.

Dabartinės tyrimų kryptys
Šiandien genealogija man yra kur kas daugiau nei pavardžių, datų ar dokumentų rinkimas.
Tai galimybė pažinti savo šeimos, giminės ir krašto istoriją, atkurti praeities žmonių gyvenimo istorijas bei išsaugoti jas ateities kartoms.
Toliau aktyviai vykdau genealoginius, heraldikos ir DNR genealogijos tyrimus, kaupiu archyvinius dokumentus, fotografijas, šeimų istorijas ir kitą vertingą istorinę medžiagą.
Taip pat domiuosi Lietuvos kilmingųjų genealogijomis, Anykščių krašto istorija, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių genealogijomis, dvasininkų ir visuomenės veikėjų giminystės ryšiais.
Kiekvienais metais mano genealoginė duomenų bazė pasipildo tūkstančiais naujų įrašų, o nauji atradimai leidžia vis geriau suprasti ne tik savo šeimos istoriją, bet ir platesnius Lietuvos visuomenės istorijos procesus.
Esu įsitikinęs, kad kiekviena šeima turi savo istoriją, o kiekviena giminė yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Todėl ir toliau stengiuosi šią istoriją surasti, užrašyti ir išsaugoti ateities kartoms.

Katlėrių krašto paveldo išsaugojimo iniciatyvos

Stagastulpis prie Katlėrių senkapio (2023 m.)
Šalia senųjų kapinių pastatytas stogastulpis. Projekto iniciatorius – Remigijus Bimba. Kryždirbys Vytautas Taurėlė. Remigijaus Bimbos nuotraukos.

Atstatytas istorinis Katlėrių kryžius (2024 m.)
Katlėrių kaime atkurtas XX a. pradžioje šioje vietoje stovėjęs kryžius. Projekto iniciatorius – Remigijus Bimba. Kryždirbys Vytautas Taurėlė. Gintarės Kumpienės nuotrauka.

Kryžiaus ir stogastulpio palaiminimo šventės dalyviai. Remigijaus Bimbos nuotrauka.

Kryžiaus ir stogastulpio palaiminimo šventė. 2024 m. rugsėjo 7 d. Gintarės Kumpienės nuotraukos.

Visą straipsnį skaitykite: Katlėriuose atstatytas kryžius ir stogastulpis (1 pusl., 2 pusl.).