Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
“Treneris”, 2006, Nr. 4, psl. 13-14
Aistė Žemaitytė
Psichologija Europos sporto mokslų kontekste
Pasibaigė Vokietijos sporto mokslų sąjungos (Deutsche Vereinigung für Sportwissenschaft; dvs) 2005 09 22-24 vykęs tarptautinis renginys – 17-oji aukštųjų sporto mokyklų konferencija.
Puikia organizacija pasižymėjęs renginys labiausiai domino turinio požiūriu. Konferencijoje tarp skaitytų 11 pagrindinių pranešimų, 5 pozicinių referatų bei maždaug 200 pranešimų 36 darbo grupėse vyravo trenerių rengimo ir didelio meistriškumo sporte temos. Stebėtinai daug dėmesio skirta mokyklos bei laisvalaikio sportui. Mokslininkai susirūpinę vis mažiau judančių ir statistiškai patikimai sunkėjančių europiečių sveikata, todėl ne mažiau aktualūs pranešimai buvo ligų prevencijos ir reabilitacijos per sportą klausimais. Naujosios informavimo priemonės, informatika nebuvo gausiai atstovaujamos, lygiai kaip ir diagnostika bei neįgaliųjų sportas.
Sporto psichologai registruodamiesi aktyviai teikė santraukas pranešimams, tad renginio metu be pagrindinio pranešimo tarp kitų sporto mokslo disciplinų buvo išskirtos ir 3 sporto psichologijos grupės.
„Sporto psichologijos dabartis ir perspektyvos Europoje“
Tokiu pavadinimu buvo skaitomas Juri L. Hanin (KIHU-Research Institut for Olimpic Sports, Jyväskylä, Suomija) pagrindinis pranešimas. Autorius pristatė sporto psichologijos Europoje vystymąsi bei ateities tendencijas. Sporto psichologiją pranešėjas sieja tik su didelio meistriškumo sportu.
Tradicinis šios disciplinos supratimas – psichologinis veiklos reguliavimas rengiant sportininką varžyboms – atsivėrus naujoms galimybėms (sporto psichologijos leidiniai, Europinio lygio sportinio ir psichologinio rengimo magistro laipsnio studijos, tarptautiniai renginiai, kurių metu keičiamasi informacija) sparčiai kinta. Moderni sporto psichologija pirmiausia praplečia dėmesio objektą, atsigręždama į trenerį kaip į svarbų asmenį sportininko psichologiniame rengime – taip atsiranda naujas reiškinys - „trenerio treniravimas“ („Coaching the coach“). Atsisakyta kolektyvinio „sėkmingo sportininko“ paieškų ar formavimo – dabar stengiamasi atrasti ir ugdyti stipriąsias sportininko puses, akcentuojant jo savarankiškumą, individualumą bei patyriminę bazę. Sporto psichologai dirba komandos formavimo srityje, domisi kokybiškos treniruotės pravedimo, persitreniravimo, burnouto ir traumų prevencijos klausimais. Dar viena nauja sritis – sportininkų ir trenerių adaptavimasis kitose kultūrose.
Kaip matome, pranešimas orientuotas į temas, kurios svarbios siekiant aukštų rezultatų. Sporto karjeros pabaiga ir su ja susiję procesai nepatenka į šią sporto psichologijos Europoje apžvalgą.
Sporto psichologika didelio meistriškumo sporte
Gabriel Neumann ir Michael Kellmann vadovaujama darbo grupė pristatė Sporto mokslų instituto (Bundesinstitut für Sportwissenschaft; BISp) remiamus sporto psichologijos projektus. Šiuo metu Vokietijoje yra poreikis pradiniam sportininkų įvertinimui, todėl intensyviai pritaikomos užsienietiškos ar kuriamos naujos priemonės. Kitos prioritetinės sritys – treniruotės ir varžybos (krūviai ir atsigavimas, pasirengimas varžyboms ir elgesys per jas), motyvacija sportuoti bei trenerių kompetencija psichologijos srityje.
Sporto psichologai dalinosi savo darbo nacionalinėse rinktinėse patirtimi. Įdomu pažymėti, kad vokiečiai kolegos linkę tęsti tradicinę sporto psichologijos liniją, išskirdami tam tikrus prioritetinius psichologinius parametrus, lemiančius pergales tarp panašaus pajėgumo sportininkų, būtent: percepcinius-kognityvinius įgūdžius, anticipavimo ir sprendimo priėmimo gebėjimus bei refleksinius-afektinius įgūdžus, tokius kaip valia ir koncentracija. Taigi darbas prasidėdavo nuo sportininkų ir trenerių bendro įvertinimo. Paskui, vykstant nuolatiniam monitoringui, prasidėdavo reikiamų įgūdžių, savybių ir gebėjimų formavimas. Pagrindiniai darbo metodai – ideomotorinė ir mentalinė treniruotės, relaksacijos technikos. Darbo atmosferą kolegos vokiečiai įvertino kaip kooperatyvią, darbui palankią. Sporto psichologai susidūrė su krūvio paskirstymo-problema. Dėl padidėjusio į projektą įsitraukiančių trenerių bei sportininkų skaičiaus tampa aktualus naujų kadrų klausimas, nors kol kas situacija lieka nepakitusi.
BISp sporto psichologijos projektų finansavimas buvo pradėtas 2003, vieneri metai iki Atėnų olimpinių žaidynių. Tai – pats minimaliausias laikas paruošti sportininkus varžyboms mentaliai. Vokietijos sporto psichologams buvo sudarytos sąlygos vykti kartu su sportininkų rinktine – darbas nenutrūko ir per žaidynes.
Naujos tendencijos sporto psichologijoje
Kad atsiranda poreikis naujai apibrėžti sporto psichologijos darbo sritis, parodė ir ši konferencija. Be didelio meistriškumo sporto yra dar ir mokyklų, laisvalaikio, reabilitacijos, sveikatos sportas. Sporto psichologijos tyrimai šiose srityse buvo pristatyti darbo grupėse “Sporto psichologija varia” (vadovės: Sabine Wuerth & Aistė Žemaitytė) ir “Berniukai – identitetas – sportas” (vadovai: Nils Neuber & Alfred Richards).
“Sporto psichologija varia” grupėje greta kitų dominavo motyvaciniai aspektai didelio meistriškumo, mokyklos bei sveikatos ir reabilitaciniame sporte.
Į BISp remiamų sporto psichologijos projektų darbo grupę “Sporto psichologija didelio meistriškumo sporte” nepatekęs tyrimas (Kronsbein & Willimczik) supažindino su motyvų kaita sportinės karjeros metu: sportavimo stažui didėjant tikėjimas pergale, savęs įtvirtinimas ir orientacija į tikslą auga, o baimė, kad nepasiseks bei egoorientacija mažėja, tuo tarpu talento sportui koncepcija stipriausiai išreikšta ankstyvam jaunystės amžiuje.
Šiuo metu Vokietijoje itin aktualu sudominti moksleivius dalyvauti sporto pamokose bei paskatinti žmones sportuoti sveikatos gerinimo bei ligų prevencijos tikslais.
Svarbūs motyvai sportuoti mokykloje 13-14 metų vaikams yra kooperatyvumas, drąsa / atsakomybė ir galimybė išreikšti save; mažesnė koreliacija nustatyta tarp domėjimosi sportu ir atsvaros, sveikatos, rezultatų ir įgūdžių. Domėjimąsi sportu įtakoja sporto mokytojo asmenybė, pažymys ir suvokta mokymosi intencija (Tietjens & Kaufmann).
Pristatyto tyrimo sveikatos sporte duomenys rodo, kad žmonės ir toliau lanko treniruotes, jei jie yra dalyvavę specialiuose sporto kursuose (Pfeffer & Alfermann). Pagal kito tyrimo duomenis reabilitacijos srityje (Sudeck) sportą pasirenka ir sportuoti pasilieka žmonės, kuriems buvo sudaryti sportavimo planai bei suteikta informacija apie artimiausius sporto klubus, kuriuose galima tai įgyvendinti.
Darbo grupėje “Berniukai – identitetas – sportas” buvo pristatomi eksploratyvinį pobūdį turintys pranešimai apie naujas vyriškumo supratimo tendencijas sporte. Pastebima, kad berniukų noras žūt-būt pasiekti pergalę sporte sąlygoja nepagrįstą garbės troškimą ir kietumą; pralaimintys arba nerungtyniaujantys berniukai nepriimami į draugiją. Noras identifikuotis su nugalėtojais gali būti paaiškinamas kaip savęs apsaugos stiprinimas (Neuber). Šiandien vyriška ne tik laimėti bet kuria kaina, bet ir reikšti emocijas sporte: verkiantys po pralaimėjimo ar šokantys iš džiaugsmo po pergalės vyrai – normalus reiškinys sporte, bet ne mokykloje, darbe. Sporte pastebima tendencija reikšti nevaldomai emocijas ir poreikis tai naujai įvertinti, valdyti (Marienfeld). Sportas traktuojamas kaip tinkama arena kovai su priešininkais, kovos metu kylančioms emocijoms ir net afektams išreikšti. Dėl didelės sporto šakų ir lygių įvairovės sportas tampa itin palankus vyriškumo formavimui (Richartz). Kol kas šie tyrimai asmenybės srityje yra bendro pobūdžio ir nediferencijuojami pagal sporto sritis – didelio meistriškumo, mokyklos, laisvalaikio, sveikatos, reabilitacijos sportą. Neabejotina, kad gausimi rezultatai bus svarbūs bet kuriai sporto psichologijos sričiai.
Sporto psichologija Lietuvoje
Sporto psichologija Lietuvos sporte – vis dar naujas reiškinys, o esami specialistai, panašu, dirba patyliukais pogrindyje.
Edukacinis darbas betgi vyksta – LSIC (Lietuvos sporto informacijos centras) yra išleidęs Martens knygą “Sporto psichologija treneriui” bei K. Miškinio, Skyriaus “Trenerio veiklos optimizavimas”, organizuoja seminarus Lietuvos treneriams “Sporto psichologija treneriui” ir “Sporto psichologijos praktinis taikymas”. LKKA (Lietuvos kūno kultūros akademijoje) rengiami sporto psichologijos specialistai.
Trūksta betgi informacijos pasikeitimo tarp kolegų apie naudojamus įvertinimo metodus, technikas, problemas, kurias tenka spręsti, darbo efektyvumą, dalyvavimą moksliniuose renginiuose, naujus spaudinius, aktualius straipsnius, finansavimą.
Lietuvoje nėra jokių darbo su didelio meistriškumo sportininkais gairių.
Neapspręsta sporto psichologijos padėtis tarp kitų disciplinų didelio meistriškumo sportininkų rengime. Vokietijoje ilgalaikiai sporto psichologų projektai vertinami ir finansuojami BISp.
Psichologijos panaudojimas laisvalaikio, sveikatos, reabilitacijos ir mokyklų sporte labai sporadinis reiškinys. Sporto mokytojams paskaitas psichologinėmis temomis siūlo PPRC (Pedagogų profesinio rengimo centras).
Veiklos barai sporto psichologams Lietuvoje platūs – reikia visiems burtis po vienu stogu į “Lietuvos sporto psichologų asociaciją” ir kurti viziją, besidalinant savo ir kolegų iš užsienio patirtimi.
Jeigu turite idėjų dėl bendros veiklos, norite išsakyti savo nuomonę ar pasikeisti ja su kitais, turite svarbios informacijos, rašykite aiste.zemaityte@mail.lt