Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Žmonės, susiję su medicina, neretai susiduria su vadinamais "amžinais ligoniais". Tai žmonės, kurie nenori pasveikti. Liga - jiems yra būdas gauti dėmesio, paguodos, užuojautos, jaustis reikalingais (jeigu jais kas nors rūpinasi vadinasi jie reikalingi). Genetikai sako, kad reikalingumo jausmas ir poreikis kuo nors rūpintis yra įgimti genetiškai. Tačiau reikia suprasti, kad kokios nors savybės akcentavimas - tai įkyri mintis - o tai jau neadekvati elgsena. Tokie ligoniai beperstojo stengiasi kalbėti apie savo pojūčius, savo išgyvenimus, vėl ir vėl grįžta prie tų pačių pasakojimų apie savo skausmus, neretai ir apie išgyvenamas emocijas. Kai kurie ligoniai, apibūdindami savo skausmus, niekaip nesugeba apibrėžti ką jiems skauda, kurioj vietoj. Arba paklausti apie skausmus, pradeda pasakoti kaip jie jaučiasi - t.y. kalba apie savo emocijas.
Suprantama, skausmas yra nemaloni ir nenatūrali būklė, tačiau netgi nemaloni būklė gali tapti įrankiu realizuoti įvairius asmeninius poreikius.
Šiuo atveju, bendraujant su pacientu, turi būti aiški pozicija, tikslumas bei teisingumas. Negalima leisti "amžinam ligoniui" manipuliuoti gydytoju ir artimaisiais. Jis tūrėtų spręsti savo problemas psichologų ir psichiatrų padedamas ir jeigu reikia, vėliau, sugrįžti pas judamojo aparato skausmų specialistą.
Pokalbiuose su kolegomis išsiaiškinau, kad daugelis mano srities specialistų, dažnai susiduria su "amžinais ligoniais", neretai įpainiojami asmeniniai jausmai ir viltys, specialisto atžvilgiu. Šiuo atveju aš labai kategoriškas. Tiesiog negalima savo problemų perkėlinėti kitam žmogui. Jeigu ateini spręsti judamojo aparato problemų, nereikia specialisto asmenyje ieškoti meilės, užuojautos, globos ar panašių dalykų. Jis ir be to turi dėl ko jaudintis, be to - tiesiog nepadoru yra kištis į kito žmogaus asmeninę erdvę ir jausmų bei emocijų sritį.
Miofascijinis trigerinis taškas - labai skausminga vieta, kuriai būdingas (pvz. paspaudus) tipinis skausmo plitimas (pvz.: suspaudus kaklo raumenį - sternocleidomastoideus, skausmas išplinta į galvą). Trigeriniai taškai, paprastai tariant, tai skausmingi sukietėjimai minkštuosiuose audiniuose (raumuo, oda, paodis, fascija, antkaulis), kurie riboja funkciją. Skausmingumas gali būti nuo maudimo iki labai aštraus skausmo. Daugelis judamojo aparato skausmų (ypač, apatinės nugaros, pečių juostos, netgi dauguma galvos skausmų, taip pat ir migreniniai) dažniausiai yra miofascijinės kilmės.
Psichologiniai ir elgsenos aspektai, gydant judamojo aparato skausmus.
Psichiškai sveikas žmogus, trigerinių taškų sukeltus funkcinius organizmo pažeidimus, supranta kaip suardančius įprastą gyvenimo ritmą ir ydingus. Tačiau, kai kurie žmonės, dėl savo susirgimo pajunta "antrinę naudą", kuri ilgainiui suformuoja "ligonio" elgseną. Nustatyti ar funkcijos pažeidimas "ligonio" elgsenos psicholonės ar tiksliau neurofizioginės prigimties, gali būti pakankamai sunku ir tai tikslinga nustatinėti tik atvejais, kuomet terapija i trigerinius taškus neduoda rezultato. Tuomet reikia gauti atsakymus į tris klausimus:
1. Kiek sėkmingai pacientas sprendė gyvenimiškas problemas iki susirgimo? Pacientas neturi koncentruoti dėmesio tik į skausmą, jam reikia rekomenduoti labiau lavinti funkciją.
2. Ar pacientas koncentruoja dėmesį į problemos sprendimo kelių paiešką ar retoriškai klausinėja kodėl aš?. kodėl man?. Pastarasis variantas gali rodyti, kad pacientui psichologiškai patogiau būti iš dalies nedarbingu.
3. Ar funkcijos apribojimas iš tiesų yra tai, kaip tai apibūdina pacienatas? Pastarasis variantas gali rodyti paciento emocinį globos poreikį.
Psichologai mano, kad "pirminė nauda" susiformuoja tuomet, kai pacientas, sergantis neuroze, nesąmoningai sukelia psichosomatinius simptomus (fiziškai išreikštus), kurie padeda išsivaduoti nuo aukšto lygio pažeidimo bei didelės psichinės įtampos (tačiau visokie psichosomatiniai ir neurotiniai simptomai tik dar labiau stiprėja). "Antrinės naudos" ieškotojai atranda, kad ligonio būklė suteikia privilegijų: mažesnė atsakomybė už darbo rezultatus ar socialinius santykius. Jie įpranta gauti "ligonio" kompensacijas. Įpranta mėgautis nuo kitų poreikių patenkinimo, pavyzdžiui būti reikalingu, būti globojamu. Tuo globėju gali būti gydytojas, sutuoktinis, draugas ar kas nors kitas , kuris suteikia paslaugas arba rūpinasi. "Antrinę naudą" psichiatrai supranta pirmiausiai kaip psichinės funkcijos sutrikimus.
Kai kurie pacientai, kurie ilgą laiką skundėsi miofascijinių trigerinių taškų sukeltu skausmu, kuris nebuvo gydomas, ilgainiui suvokia savo būklės pranašumą. Daugelis, nors ir ne visi, pacientai tikisi savo nepilnavertės fizinės būklės financinės kompensacijos. Suprantama, kuomet yra neurologiniai ar kokie kitokie pažeidimai, kurie neleidžia išgydyti, tuomet finansinė kompensacija turi pagrindą. Kuomet atvirai aptarinėjama su pacientu minėti dėsningumai, tuomet labai aiškiai matosi kuris pacientas nori gauti naudos iš savo susirgimo, o kuris nori būti maksimaliai darbingas. "Ligonio" elgsena - tei elgesys žmogaus, kuris kenčia skausmą ir apima žodinį savo pojūčių aptarinėjimą, specifinę pozą, vaistų vartojimą, poilsio poreiki ir pan. "Ligonio elgsena" gali tapti gyvenimo būdu. Beje, "ligonio elgsena" būdinga ne tik tiems kas kenčia fizinį skausmą, bet ir tiems kurie jaučiasi neįvertinti, kurie siekia dėmesio. Savo ruoštu, pastovi emocinė įtampa ilgainiui gali sukelti psichosomatinius pažeidimus ir trigerinių taškų aktyvaciją, bei to sąlygotą lėtinį skausmą. Lietuvoje "ligonio elgsena" yra vos ne visuotinis gyvenimo būdas. Trigerinių taškų likvidavimas gali žymiai pagelbėti pacientui, tačiau negali automatiškai pašalinti psichologinių įpročių. Pats pacientas bei jo aplinka (gydytojas, artimieji, draugai) tūrėtų įdėti daug pastangų suardant paciento nusistovėjusių ydingų įpročių ratą ir atstatant normalų darbingumą ir socialinius santykius. Tokie pacientai gydomi pagal kondicionavimo principą (psichiatrijoje kondicionavimu laikomas metodas kuomet ligoniui suformuojamas stiprus tinkamas sąlyginis refleksas, kuris padeda atstatyti normalų elgesį).
Nustatyti "ligonio elgsenos" būvimą, kuri neatitinka jaučiamų skausmų ir pažeidimų lygio yra pakankamai sunku ir rizikinga. Tik ligonis gali jausti savo skausmą! Tačiau kaip lengvai sveikatos apsaugos profesionalai skausmą mėgsta priskirti psichogeninei prigimčiai, ypač jeigu jiems nepavyksta gydyti ir nustatyti organinių pakitimų (organinių pakitimų nebūvimas yra būdingas miofascijinės kilmės skausmams). Nustatinėjant skausmo priežastis svarbu įvertinti objektyvias ir pusiau objektyvias trigerinių taškų poveikio charakteristikas, įskaitant judamojo aparato ir autonominių funkcijų pažeidimus.
Pageidautina atsakyti į sekančius klausimus:
1. Koks buvo paciento funkcinis pajėgumas iki įvykių kurie sukėlė skausmą? Šiuo atveju nereikia tikėtis, kad funkcijos buvo aukštesnio lygio.
2. Po miofascijinių trigerinių taškų pašalinimo ar pacientas pajėgus atstatyti prieš tai buvusią funkciją ar trigerinių taškų pašalinimas yra tik dar vienas žingsnis link funkcijos atstatymo? Pastaroji situacija reikalauja papildomų priemonių, o ne tik trigerinių taškų inaktyvacijos.
Ligoniai, kuriems skausmus sukelia miofascijiniai trigeriniai taškai, gali gauti lengvatinį gydymą (reabilitacijos įstaigose), tačiau jeigu jausmas išnyksta - šansai gauti tokį gydymą sumažėja. Tokie ligoniai intuityviai jaučia, kad būtent simptomai vaidina lemiamą vaidmenį skiriant gydymą, todėl jie koncentruojasi į simptomus, o ne į išgijimo galimybę. Tokių ligonių tikslai gali būti įvairiausi (kartais nesąmoningi): gauti gydymą, sulaukti dėmesio, užuojautos, globos. Tokiems ligoniams jų jaučiamas skausmas gali būtį kelias į socialinių poreikių patenkinimą.
Prieš pradedant gydymą reiktų išsiaiškinti paciento tikslus ir poreikius.