Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Apie raumenų-sąnarių sistemos skausmų priežastis sklando pačios fantastiškiausios versijos, dažnai nepagrįstos niekuo logišku.
Seniai norėjau apie tai pakalbėti.
1. Dažniausiai girdima "girgždėjimo" priežastis sąnaryje yra "ten atsiradusios druskos". Sąnaryje nėra ir negali būti jokių laisvų druskų. Girgždėjimo priežastis yra sąnaryje susiformavę degeneraciniai pakitimai, kurie sąnarinį paviršių padaro nelygiu, išderina sąnario tepimą ir mitybą (sinovijinis skystis).
Dėl degeneracinių sąnario pažeidimu sueižėja kremzlės, pažeidžiami meniskai, todėl judesio metu atsiranda krepitacija (girgždėjimas).
2. Dėl sąnarių skausmų kaltos "ataugos". Šiame kontekste "ataugos" yra kažkas mistiško, tačiau viską paaiškinančio. Iš tikrųjų, esant lėtiniams sąnario perkrovimams ir lėtiniam ilgalaikiam skausmui, gali susiformuoti kaulinės išaugos. Apskritai, ilgai perkraunamas sąnarys (pvz. dėl neoptimalios laikysenos) ilgainiui stipriai deformuojasi, tačiau daugelio skausmų priežastis, ypač pradinėse stadijose, yra raumenų perkrovimai (visuomet dėl neteisingos statinės ir dinaminės laikysenos, retais atvejais dėl traumų).
Vertinant tiek statinę, tiek dinaminę laikyseną galima lengvai prognozuoti skausmus tam tikrose srityse, net jeigu duotuoju momentu asmeniui nieko neskauda.
Kairėje - sveikas sąnarys, dešinėje - pažeistas osteoartrito.
3. Dar geresnė liguistos vaizduotės išraiška yra "ataugų laužymas". Minėtos kaulinės išaugos gali būti pašalintos (atvejais kai tai reikalinga) tik chirurginės operacijos metu. Kitoks "ataugų laužymas" yra neatsakingas arba nesuprantantis požiūris, tai tas pats, kas nulaužti kaulo gabaliuką, kuris liks sąnaryje ir tikėtis išgijimo. Tipiškas sąnario trakštelėjimas (kad ir pasisukus) neturi nieko bendro su "ataugų laužymu".
Kieti, mineralizuoti dariniai gali susidaryti raiščiuose, raumenyse, antkaulyje ir kitur, tačiau tai pat pat nieko bendro su "ataugomis" ir jų "laužymu" neturintys dariniai.
4. Dėl skausmo juosmens srityje ir plitimo į koją (pečių juostoje, su plitimu į ranką), kaltas "nervas". Iš tikrųjų gali būti paspaustas, konkrečias zonas įnervuojantis, nervas. Paspaudimo priežastys gali būti, dėl tam tikrų priežasčių susiformavęs, uždegimas, protrūzija, ekstrūzija (išvarža). Tačiau nervo paspaudimui būdingas tam tikrų galūnės zonų jautrumo sumažėjimas arba visiškas nejautrumas, galūnės raumenų jėgos sumažėjimas. Nestebint tokių požymių vadinamos išvaržos simptomatikos nėra ir tai panašiau į raumeninės kilmės skausmus. Šiandien nėra žinoma kodėl tam tikrose vietose perkrauti raumenys (susiformavę trigeriniai taškai) duoda skausmo plitimą į toli nuo pažeistų vietų esančias zonas.
Jeigu galūnėje jaučias deginantis skausmas arba lyg "skruzdėlės bėgiotų", tai gali būti kraujotakos sutrikimų priežastis. Bet kokiu atveju tikslinga atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Reikia žinoti, o ne spėlioti. Atsižvelgiant į pakitimus, gydymas labai skiriasi. Jis gali būti nuo chirurginės intervencijos iki masažo ar net pakaktų savarankiškai atliekamų, tačiau tiksliai parinktų, fizinių pratimų.
Daugiausiai skaumų yra raumenų-raiščių sistemos kilmės, o ne sukelti dirginant nervą.
5. Žmonės pastebėję, kad dubuo "nelygiai stovi", pradeda manyti, kad jų viena koja trumpesnė, todėl reikia dėti į avalynę specialius įklotus. Kojų ilgio matavimas yra sudėtingas ir nelabai reikalingas dalykas. Žymiai didesnę reikšme turi tai ar funkcija yra normali ar ne. Net jeigu koja iš tikrųjų trumpesnė, visai nereiškia, kad organizmas funkcionuoja neoptimaliai. Daugeliu atveju organizmas jau seniai prisitaikė prie individualių ypatumų (be to net nėra idealiai simetriškų žmonių) ir funkcionuoja normaliai, o bet koks agresyvus tiesinimas daugeliu atveju sukelia disfunkcijas.
Ar korekcija reikalinga, labai lengva nustatyti. Pagrindinis organizmo fenomenas, kurį reikia išnaudoti - yra tai, kad jei kuris nors segmentas (sąnarys) funkcionuoja neoptimaliai, viso kūno raumenys yra šiek tiek slopinami iš centinės nervų sistemos.
Taigi, testuojant ar reikalinga kojų ilgio korekcija, reikia išmatuoti pavyzdžiui rankos jėgą (tam tikru būdu, apkraunant tiesėjus raumenis), po to koreguoti dubens padėti, po kulnu padedant paaukštinimą (0,5-1 cm aukščio) ir vėl taip pat išmatuoti rankų raumenų jėgą. Jeigu jėga krito (būna, kad jėga sumažėja maždaug 50 ir daugiau proc.), reiškia apie jokią korekciją negali būti ir kalbos, jeigu jėga išliko tokia pat, koreguoti taip pat nėra prasmės, kadangi tai neturi įtakos judamajam aparatui, jeigu jėga padidėjo - tuomet reikia koreguoti. Analogiškai (kai kurie niuansai kitokie) galima patikrinti ar skausmo priežastis yra sąnario, pavyzdžiui stuburo slankstelių, pažeidimai ar skausmas yra raumeninės kilmės - pavyzdžiui raumenyje esantys trigeriniai taškai.
6. Stuburo nukrypimus (ar) reikia tiesinti. Analogiška situacija "kreivam dubeniui". Nebūtinai skoliozės ir kifozės turi būti tiesinamos. Nežymūs, ar kompensuoti nukrypimai nedaro jokios žalos funkcijai. Man neteko matyti idealaus stuburo - tai apskritai net neįmanoma. Jeigu prisireikia stuburą koreguoti, tuomet kalbama apie daugelio raumenų tarpusavio ryšių korekciją. Kūne yra apie 600 raumenų, jie visi turi dirbti suderintai: kai kurie atlieka judesius, kai kurių pagrindinė funkcija yra palaikyti optimalią laikyseną. Stuburas turi tris funkcijas: a) apsauginę ir atraminę; b) kūno judėjimo ašis; c) kūno pusiausvyros palaikymas. Tai labai svarbios ir visaapimančios funkcijos, vadinasi bet kokia stuburo korekcija bus susijusi su visų kūno sąnarių darbo pasikeitimais. Stuburo korekcija - tai tam tikrų raumenų ištempimas, tam tikrų raumenų aktyvacija, formuojant optimalią laikyseną. Tai sudėtingas procesas, kadangi reikia sureguliuoti lenkimą, tiesimą, rotacijas, stabilizuoti per daug judrius ir išjudinti per mažai judrius segmentus, suformuoti tinkamą judesio stereotipą statikoje ir dinamikoje. Stuburo nedideli nukrypimai nuo idealaus modelio dažnai nedaug reiškia, svarbiausia yra normali funkcija.
6. Amžiaus ypatumai. Kartą esu girdėjęs, kaip 32-jų metų moteriai vienas "treneris" pasakė, kad pasižiūrėtų į pasą ir nenorėtų, kad ji būtų sveika. Tai visiškas absurdas. Nuo brandos pabaigos, maždaug ties 25-27-aisiais iki maždaug 50-55-erių metų žmogaus fizinis pajėgumas išlieka panašus. Skirtumai atsiranda dėl (neadekvataus organizmui) gyvenimo būdo. Aš žinau 70-mečius, kurie 2-3 kartus per savaitę, pravažiuoja dviračiu, kalnuota vietove po 120-140 km ir jaučiasi puikiai. Tiesa, jie italai. Nuolat besiskundžiantys lietuviai jau nuo 45-erių metų yra fiziškai neįgalūs.
Suprantama, yra susiję su amžiumi kitimai, tačiau tikrai ne tokie žymūs, kai daugeliui atrodo.
Egzistuoja rimtais įrodymais pagrįsta nuomonė, kad žmogus savo kūrybinį, fizinį, emocinį, intelektualų (kartu sudėjus) maksimumą pasiekia ties 36-aisiais metais.
7. Genetikai bandoma suversti visas pasaulio blogybęs. Tai ne tiesa. Yra tik apie 5 proc. genetiškai paveldimų susirgimų, be to - daugelis jų pasireiškia tik gyvenant neadekvatų gyvenimo būdą. Nei viršsvoris, nei sąnarių skausmai nei daugelis kitų bėdų nėra genetiškai apspręsti. Lemiamą reikšmę turi gyvenimo būdas. Skaitant pranešimus ir pokalbiuose osteoartrito tema manęs žmonės visuomet klausia apie genetiką, bandydami savo apsileidimą suversti jai. Kartą, vienos osteoartrito programos metu moteris eilinį kartą paklausė apie genetiką viršsvorio prasme. Ji anksčiau buvo minėjusi, kad ji pati, jos sūnus ir katinas turi viršsvorį, kad jie visi naktimis mėgsta pasiknaisioti šaldytuve. Minėta moteris, jos sūnus ir katinas - negali tūrėti tos pačios genetikos. Viršsvorį aiškiai lėmė persivalgymas, fizinio krūvio trūkumas. Pasaulinė sveikatos organizacija, sako, kad apie 75 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, likusiems 25 proc. tenka genetikai, medicininei priežiūrai, aplinkai.
8. Riebalinio audinio korekcijos psichozė. Šiandien daugelis žmonių objektyviai turi viršsvorio. Tai tikrai rimta problema, kai kuriose šalyse įgavusi epidemijos atspalvį. Bandoma (teisingai) kaltinti perkaitintus (oksidintus) riebalus, užmirštant, kad pagrindinė priežastis yra besaikis persirijimas ir judėjimo trūkumas. Tačiau dabartinio mano pastebėjimo mintis ne apie tai. Riebalinio audinio mažinimas tapo daugelio sporto klubų, kosmetikos kompanijų ir visokio kitokio plauko biznierių pagrindiniu arkliuku. Populiarūs žurnalai pilni perkarusių jaunų merginų fotografijų, pilni maisto papildų reklamų ir kitokio šlamšto. Tai formuoja nuostatas ir tikslus daugeliui žmonių. Reklaminiai šūkiai ir neaiškūs stereotipai taip įsirėžė į sąmonę, kad žmonės net nesusimąstydami dreba vien nuo minties apie riebalus maiste.
Žmogaus organizmas turi turėti tam tikrą procentą riebalinio audinio, kad galėtų funkcionuoti normaliai. Riebalinis audinys vaidina ir energijos sandėlio ir apsauginį vaidmenį. Moterų riebaliniame audinyje pagaminama ir dalis moteriškų hormonų - estrogenų. Be to, neprotinga siekti, kad subrendusi moteris atrodytu kaip paauglė. Jeigu moteris turi mažiau nei 12 proc. riebalų, sutrinka mėnesinių ciklas ir vaisingumas, jau nekalbant apie nuolatinį nuovargio, nervingumo jausmą, dirglumo padidėjimą.
Riebalai vaidina labai svarbų vaidmenį organizme: polinesočiosios riebiosios rūgštys (Omega 3, 6) būtinos medžiagos visai reguliacijai, uždegimo aktyvinimui ir slopinimui, iš riebalų sintetinama dauguma audinių hormonų. Tokie hormonai kaip testosteronas yra sintetinamas iš visiems gerai žinomo holesterolio. 60 proc. smegenų sudaro riebalai. Apie 60 proc. energijos organizmas gauna skaidant riebalus. Galima vardinti ir vardinti gyvybiškai reikalingas organizmo funkcijas, kuriose dalyvauja riebalai.
Tačiau reikia prisiminti, kad nė viena medžiaga taip glaudžiai nėra susijusi su ligomis ir sveikata kaip riebalai. Egzistuoja naudingi ir kenksmingi riebalai. Daugelis mano, kad geri yra augaliniai, o blogi - gyvuliniai. Ne visai taip. Perkaitinti - virti, kepti yra netinkami, nepriklausomai iš kokio šaltinio gauti. Tinkami vartojimui žuvies, nerafinuoti augaliniai riebalai. Gyvuliniai riebalai tinkami vartojimui, jeigu paėmus rankomis jie tirpsta (pavyzdžiui vytinta mėsa - šoninė su riebalų salelėmis). Oksidintų, perkaitintų riebalų lydimosi temperatūra yra aukštesnė, todėl jie nesilydys rankose ir nebus skaidomi virškinamąjame trakte.
Psichozė dėl riebalų vengimo yra tikras ligų ieškojimas.
9. Plaukiok, sportuok ir būsi sveikas. Bendrąja prasme šiame teiginyje yra tiesos. Problema tame, kad "sportuok" arba "plaukiok" nieko konkretaus nepasako. Man visuomet užkliūna rekomendacija plaukioti esant stuburo skausmams. Pirmiausia, stuburo skausmų dažniausia priežastis yra sąnarių mechanikos sutrikimai (dėl nuolatinių statinių krūvių - sėdėjimo darbo vietoje ar nuolat pasikartojančių judesių, pavz. sienos mūrijimas). Plaukimas yra veikla skirta lavinti bendrąją ištvermę - širdies pajėgumą, o ne koreguoti judesius. Užtenka tik žvilgtelėti į plaukikų laikyseną, kad suvoktum, jog plaukimas neskirtas laikysenos korekcijai. Plaukikų sutrumpėję krūtinės raumenys, todėl atsiranda būdingas kūprinimasis, dubuo atsikiša į priekį, juosmeninis išlinkimas padidėja - kas labai išderina stuburo darbą. Plaukimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, čiuožimas ir pan. yra nuostabios priemonės gerinti širdies-kraujagyslių sistemos ištvermę, tačiau tai visai netinkamos priemonės sprendžiant laikysenos korekcijos problemas. Laikysena koreguojama tiksliai atliekamais, tikslai sustatyto eiliškumo pratimais, juos tiksliai dozuojant - tai geriausia padaryti treniruoklių salėje. Mano eilės metų patirtis parodė, kad savarankiškai laikysenos susikoreguoti nepavyks, nepavyks to padaryti ir namuose. Raumenų valdymas yra labai sudėtingas dalykas su daugeliu kintamųjų, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių.