Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
2005-09-02
Jonas Girskis
Gydytojas neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, manualinės medicinos specialistas
Skoliozė (gr. skolios kreivas) – stuburo išlinkimas į šoną. Stuburas gali iškrypti visas arba viena kuri jo dalis, tada jis įgauna lotyniškos C raidės formą. Kartais ties krūtine stuburas išlinksta j vieną pusę, o ties kaklu ir juosmeniu – į kitą, ir įgyja S formą. Skoliozė reiškiasi iš lėto. Serga apie 1 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. Skoliozę spartina nekoreguojama ydinga vaiko laikysena, o ši nustatoma beveik kas antram vaikui. Tačiau taisyklinga laikysena, kaip ir visi mūsų įgūdžiai ir įpročiai, nėra įgimti. Jie formuojasi visą gyvenimą, ypač vaikystėje. Nuo neatmenamų laikų kūno grožio etalonas – tobulos formos, taisyklinga laikysena. Tai svarbu ne vien kūno išvaizdai, bet ir bendrai savijautai, normaliai vidaus organų veiklai. Taisyklingą kūno laikyseną galėtume palyginti su gerai suderintu muzikiniu instrumentu.
Skoliozė – tai rimta liga
Kuo anksčiau ir daugiau apie ją žinosime, tuo greičiau užkirsime jai kelią. Anksti pradėtas gydyti vaikas ateityje išvengs nugaros skausmų. Apie 70 proc. nugaros skausmus kenčiančių suaugusiųjų dar paauglystėje buvo skoliozė. Dėl netaisyklingos stuburo padėties tarpslankstelinius diskus ir sąnarius veikia fiziologiškai neadekvačios apkrovos – greičiau randasi poskoliozinė osteochondrozė. O ši vėliau sukelia neurologinius skausminius sindromus.
Sergančiųjų skolioze laikysena netaisyklinga, stuburo nervai trumpesni nei įprasta, mergaitėms anksti prasideda menstruacijos, kūno raumenys asimetriški, raumeniniame audinyje randama neįprastų elastinių skaidulų, kraujyje – įvairių pokyčių. Iki šiol apie skoliozę žinoma nedaug: ją provokuoja daug neaiškių veiksnių. Paprastai ir skolioze sergančių vaikų tėvai turi įgimtų stuburo – kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų, nes apie 20 proc. atvejų skoliozė yra paveldima.
Todėl taip svarbu yra ypač atidžiai stebėti ir koreguoti augančio vaiko laikyseną. Skoliozė gali būti ir dėl gimdymo traumos. Kartais ją sukelia įvairios nervų ir raumenų ligos. Vis dėlto net 80 proc. atvejų priežastys nežinomos, tada ji vadinama idiopatine skolioze. Skoliozė būna įvairaus amžiaus vaikams. Iki trejų metų – kūdikių idiopatinė skoliozė; dažnesnė berniukams, vėliau išnyksta ir negydoma. 4–10 metų (vienodai abiejų lyčių) vaikams – vadinamoji ankstyvoji idiopatinė skoliozė; progresuoja paauglystėje. Labiausiai paplitusi 12–14 metų mergaitėms ir 14–16 metų berniukams – paauglių idiopatinė skoliozė; tai laikotarpis, kai stuburas greičiausiai auga ir yra lengviausiai pažeidžiamas. Mergaitės serga dažniau.
Svarbu taisyklinga laikysena
Jei norime būti sveiki ir judrūs, išlikti ilgai darbingi, tuo turime pradėti rūpintis dar vaikystėje. Tėvai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaiko laikyseną, kol jo stuburas ir kremzlės nesukaulėję, lengvai pažeidžiami. Šis gyvenimo laikotarpis labai svarbus siekiant, kad ateityje žmogaus nevargintų nugaros skausmai.
Laikysenos sutrikimus gali diagnozuoti patys tėvai (ir pedagogai), atidžiai apžiūrėję nuogą vaiką. Tirdami stuburą pastatykite vaiką nugara prieš save. Po to įvertinkite galvos padėtį. Jei laikysena netaisyklinga, galva bus kiek palenkta į šoną nuo vidurinės kūno linijos. Pečiai ir mentės bus ne viename lygyje. Skoliozei būdingas ryškesnis talijos trikampis stuburo įlinkimo pusėje. Jį sudaro juosmens šoninis paviršius, klubakaulis ir vidinis laisvai nuleistos rankos paviršius. Krūtinės ląsta deformuota, speneliai neviename lygyje. Svarbu atkreipti dėmesį į raukšles po sėdmenimis. Jos turi būti vienodo gylio ir simetriškos.
Stuburui ypač kenkia netaisyklinga laikysena sėdint prie stalo – rašant, skaitant. Mokiniams, kurių laikysena pakitusi, rekomenduojama klasėje sėdėti vidurinėje eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje.
Stalas ar suolas turi būti 2–3 cm aukštesnis nei sėdint nuleistos rankos alkūnės. Jeigu kojos nesiekia grindų, galima padėti suoliuką. Sėdint kojas per klubus ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Tarp liemens ir stalo turi būti 2–3 cm tarpas (maždaug tiek, kad tilptų rankos plaštaka). Knygos ir sąsiuviniai turi būti padėti ant stalo 30–35 cm atstumu nuo akių. Atstumą galima patikrinti ant stalo padėjus per alkūnę sulenktą ranką taip, kad didysis pirštas būtų akių lygyje. Rašant sąsiuvinį reikia pasukti į kairę pusę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės. Apatinis sąsiuvinio kraštas turi būti ties krūtinės viduriu.
Tėvai, pastebėję vaiko laikysenos sutrikimų, kreipiasi į gydytoją ir dažniausiai sulaukia bendro pobūdžio patarimų, pavyzdžiui: „stiprinkite nugaros raumenis, plaukiokite baseine, darykite mankštą, važinėkite dviračiu ir pan.“Pamąstykime, kaip atrodytų gydytojas, duodantis bendro pobūdžio patarimus, pavyzdžiui, ligoniui, sergančiam bronchine astma: „dažniau ir ilgiau būkite gryname ore, ritmiškai ir giliai kvėpuokite, nepersišaldykite“.Tokie patarimai būtų, švelniai tariant, juokingi gydytojui pulmonologui, kuris gydydamas pasitelkia sudėtingas vaistų kombinacijas, įvairias fizioterapijos priemones, fizinius pratimus, gerinančius plaučių ventiliaciją ir bronchų sekreto drenažą.
Vien mankštos nepakanka
Skoliozė – rimta liga, kurią reikia ilgai kompleksiškai ir sistemingai gydyti. Prieš pradedant gydyti, stuburą reikia įvertinti ne tik neurologiniu, ortopediniu požiūriu, bet ir biomechaniškai. Stuburo iškrypimas vien gydant konservatyviai niekada neišnyks. Padėti gali tik stuburo chirurgai: įstatomos metalinės konstrukcijos. Stuburo-skeleto specialistai koreguoja stuburo ir raumenų balansą, panaikindami stuburo sąnarių ir raumenų disfunkciją. Pacientui parenkami tiksliniai, o ne bendro pobūdžio tempimo pratimai. Pažeisti, t. y. sutrumpėję, raumenys nustatomi manualiniais-ortopediniais testais, atliekamas rentgenologinis stuburo tyrimas. Negydomi sutrumpėję raumenys vėliau išsigimsta į nevisavertį jungiamąjį audinį, kuris toliau skatina stuburo deformaciją. Sveikas raumuo yra stiprus ir elastingas. Todėl reikia ne tik stiprinti raumenis, bet ir atlikti tempimo pratimus, kurie gerina elastines raumenų savybes.
Bendro pobūdžio gydomoji mankšta (lankstymasis į priekį ir atgal, sukimasis į dešinę ir kairę), jokio poveikio skoliozės pažeistam stuburui neturi. JAV ortopedai atliko bandymą. Atrinko dvi vaikų grupes su panašaus laipsnio skolioze: viena grupė gydyta mankšta, kita nedarė nieko. Po metų atlikus tyrimus abiejose grupėse skirtumų nepastebėta. Išvada – gydomoji mankšta palaiko tik bendrą organizmo ir raumenų tonusą.
Į pagalbą sergančiajam
Jei sergant skolioze nugaroje atsiranda skausmas, kurį sukelia stuburo sąnarių kapsulių pertempimas ir raumenų tonuso pusiausvyros sutrikimai, rekomenduojamas kompleksinis gydymas. Tai įvairios raumenų atpalaidavimo ir stiprinimo metodikos, energiniai raumenų pratimai, stuburo tempimas ant specialaus kompiuterizuoto stalo, fizioterapija. Skausmo atveju, esant stuburo raumenų ir sąnarių pažeidimams, labai efektyvus augalinės kilmės kompleksinis homeopatinis preparatas REWMA-GEL.
Norint sustabdyti skoliozės didėjimą, labai svarbu tinkamos ortopedinės priemonės. Skoliozė gali būti ir dėl plokščiapėdystės. Rekomenduotina avėti anatomiškai taisyklingos formos (pvz., ECCO, GEOX, MEPHISTO ar kt.) avalynę, atitinkančią visus kokybės reikalavimus, batus su supinatoriniu vidpadžiu. Esant padidėjusiai kifozei nugarinėje stuburo dalyje, gerai koreguoja kifozę reklinatorius: ištempia krūtinės raumenis ir neleidžia jiems daugiau trumpėti. Ortopedai parenka specialius korsetus.
Labai svarbu su specialistu aptarti skolioze sergančio jaunuolio (-ės) profesijos pasirinkimo klausimą, išsiaiškinti nerekomenduotinas sporto šakas.
Patikėkite savo stuburą tik specialistams!
Šaltinis: www.stuburas.lt