Loading ...| DOVANŲ KUPONAI: Asmeninis treniravimas ir Asmeninė programa! |
|
|
Tiek man, tiek daugumai žmonių labai svarbi yra streso tema. Nuolatinis stresas palaipsniui sukelia labai rimtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus: nuo širdies pažeidimų iki vėžio, nuo depresijos iki neurastenijos ir savižudybių.
Tai labai sudėtinga ir palyginti mažai ištirta sritis.
Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą įsisuka į ydingą ratą iš kurio labai sunku ištrūkti, kadangi pokyčiai apima visas gyvenimo sritis, pradedant asmenine sveikata ir baigiant darbų, visuomeniniu statusu. Jeigu prasideda kritimas - jis visur, o tai dar labiau didina stresą.
Streso fiziologinis pagrindas yra simpatinės-adrenalino sistemos aktyvacija, kuri sąlygoja adrenalino išmetimą į kraują, taip pat hipotalamo-hipofizio-antinksčių sistemos aktyvaciją, į kraują išmetant kortizolį
Svarbiausius streso stimuliatorius gamina pats organizmas – hormonus adrenaliną ir kortizoną.
Kūnas ir siela į juos reaguoja:
• pykčiu,
• baime,
• nepasitikėjimu savimi,
• negalėjimu susikaupti,
• perspektyvos praradimu,
• irzlumu,
• nemiga,
• sielvartu ir depresija.
Kalbant apie organizmo būklių vertinimą ir korekciją (streso valdymą), situaciją apsunkina tai, kad, žmogus – chaotiška sistema.
Chaoso teorija apibūdina tam tikrų nelinijinių dinaminių sistemų elgseną, kurios, esant tam tikroms sąlygoms yra dinamiškos ir jautrios. Dėl šio jautrumo chaotiškų sistemų elgesys gali atrodyti atsitiktinis kadangi pradinės (vidinės) sąlygos kinta laipsniškai (pvz., lėtinis nuovargis). Tai vyksta nors šios sistemos iš pažiūros yra deterministinės (apspręstos iš anksto, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas), kadangi jų tolimesnė dinamika yra apspręsta pradinių sąlygų ir jose nėra atsitiktinių elementų. Toks elgesys žinomas kaip deterministinis chaosas arba tiesiog chaosas. REIŠKIA, kažkas sėkmingai suveikęs vienoje situacijoje, nebūtinai sėkmingai veiks kiek kitokiose sąlygose.
Kadangi žmogus yra chaotiško determinizmo sistema, galima išskirti tam tikrus struktūrinius dalykus: fiziologiją, anatomiją, biomechaniką, psichologiją. Streso eiga turi tam tikrus dėsningumus (pagal H. Selje)
1.Organizmo adaptacinių sistemų ir galimybių mobilizacija – „grėsmės stadija“. Organizmas pereina į „parengties“ būseną. Žmogus jaučia savotišką jėgų antplūdį, jo judesiai tampa greitesni ir energingesni, jis jaučiasi stipresnis ir iš tiesų gali padaryti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Tačiau organizmo adaptacinės galimybės turi ribas. Nė vienas organizmas nepajėgus pastoviai išlikti mobilizuotoje būklėje.
2.Adaptacinė stadija. Subalansuoto adaptacinių rezervų naudojimo. Tam tikrą laiką šios stadijos metu organizmas funkcionuoja beveik taip pat kaip ir normaliomis sąlygomis, bet remiantis idėja, kad adaptaciniai organizmo gebėjimai yra nebegaliniai ir anksčiau ar vėliau jie baigiasi, organizmo būklė pereina į sekančią.
3.Išsekimo stadija. Kol kas nežinoma kas išsenka, tačiau tikrai aišku, kad ne kalorijų atsargos. Kaip ir pirmoje stadijoje atsiranda organizmo nesubalansuotumo signalų, tačiau trečioje stadijoje nesubalansuotumas nesukelia adaptacinių reakcijų, tai „pagalbos šauksmas“, o pagalba gali ateiti tik iš išorės, t.y. palaikymas arba stresoriaus pašalinimas. Ilgalaikių ir intensyvių stresų metu kortikosteroidai (KS) susijungia su kraujo baltymu transkortinu (T). KS+T junginys nepraeina pro hematoencefalinį barjerą. Smegenys nebegauna informacijos apie KS kiekį kraujyje, tai sukelia atgalinio ryšio ir reguliacijos sutrikimus. Nepertraukiamas KS išmetimas į kraują sukelia antinksčių žievės, o vėliau branduolio išsekimą. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtami organizmo apsauginės reguliacijos pakitimai, pilnai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Organizmas žūva, jeigu nepasikeičia išoriniai faktoriai (vidinių organizmo rezervų jau seniai nebelikę).
Suminis pirmų dviejų periodų laikas skirtingose ekstremaliose sąlygose, jeigu tos sąlygos buvo artimos ribinėms – vidutiniškai 11 parų.
Jeigu sąlygos buvo labai nepalankios (tačiau ne ribinės), tyrimų autoriai pažymi nestabilią adaptaciją (pirmų dviejų stadijų), kuri tesėsi 20-60 parų.
Trečioji stadija neištirta
Ilgalaikio streso priežastimi gali būti pasikartojantys intensyvūs, neilgos trukmės, stresai.
Streso poveikis į organizmo sistemas:
Didelė hipotalamo-hipofizio-antinksčių funkcijos aktyvacija kortikosteroidinių hormonų ir kitų aplinkybių poveikyje (universali stresinė reakcija) vystosi antrinis imuniteto nepakankamumas arba imunosupresija.
Nuolatinį stresą patiriantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis. Sunkių susirgimų priežastimi streso fone dažnai būna lėtinės infekcijos (lėtiniai tonzilitai, cholecistitai, otitai, sinusitai, bronchitai, kariesas).
Su lėtinės infekcijos židiniais siejami uždegiminiai ir distrofiniai miokardo susirgimai, plaučių abscesai, ūmūs pankreatitai, inkstų ir šlapimtakių patologijos, flebitai, artritai.
Infekcijos židinių mikrofloros aktyvacija susijusi su imuninės sistemos homeostazės sutrikimais. Praktiškai visi nuolatinį stresą patiriantys žmonės priklauso antrinio imunodeficito „rizikos grupei“. Žymus imuninis nepakankamumas būdingas ne mažiau kaip 40 proc. profesionalių sportininkų.
Esant stipriam ir ilgalaikiam stresui gali išsivystyti širdies patologija. Ypatingą vaidmenį čia vaidina lipidų peroksidinimas, dėl ko gali būti pažeistas kardiomiocitų membranų vientisumas. Emocinis-skausminis stresas padidindavo eksperimentinių gyvūnų kraujyje riebalų peroksidų kiekį 3 kartus.
Intelektuali įtampa laiko deficito sąlygomis per 15 min iškvepiamo peroksidų – pentano kiekį padidino 33 proc. (tirti sveiki suaugę žmonės). Ilgą laiką veikdami peroksidai įtakoja hemoragijų susidarymą širdies raumenyje.
Lipidų peroksidiniams (oksidinimas nefermentiniu būdu, autooksidacija, susidaro laisvieji radikalia). Oksidacijos reakciją inicijuoja laisvasis radikalas, kuris gali būti kilęs iš kitos polinesočiosios rūgšties arba iš dalinio deguonies redukcijos produkto (superoksido), susidariusio biologinės oksidacijos metu. Prisijungus prie tokios polinesočiosios rūgšties deguoniui, susidaro laisvieji radikalai, o toliau – lipidų rūgštieji peroksidai, endoperoksidai.
Sveikatos priežiūros specialistų tvirtinimu, laisvieji radikalai yra daugelio susirgimų kaltininkai. Jei jie suardo DNR, formuojančią genetinį kodą, organizme gali atsirasti vėžys. Jei paveikiamos kraujotakos organų ląstelės, rezultatas – širdies ir kraujotakos ligos. Be to, laisvieji radikalai silpnina imunitetą, spartina organizmo senėjimo procesus bei paskatina ankstyvą senatvinių ligų, tokių kaip aterosklerozė, artritas, katarakta, atsiradimą.
Vadinamos “senatvinės ligos” sportininkams gali pasireikšti dar iki 30 metų amžiaus.
Ilgalaikio streso poveikyje stabiliai padidėja arterinis kraujo spaudimas (AKS) - pradžioje AKS - nestabilus, tai padidėja, tai sumažėja, vėliau – išlieka stabiliai padidėjęs.
Suyra kardiomiocitų mitochondrijos.
Sutrinka limfodrenažinė funkcija. Paburksta pati širdis.
Aktyvinama kraujo sintezė - katecholaminai yra trombocitų aktyvatoriai, todėl padidėja jų agregacinės savybės. Trombocitų paviršius dalyvauja faktoriuose, aktyvuojančiuose kraujo sintezę ir protrombinazės susidaryme – didėja trombozės susidarymo rizika.
Vystosi depresyvios nuotaikos (labai stiprus ryšys tarp širdies darbo sutrikimų ir depresyvių nuotaikų atsiradimo)
AKS reakcijai būdinga stipri lytinė diferenciacija – neigiamos reakcijos žymiai labiau išreikštos vyriškos lyties eksperimentinių gyvūnėlių tarpe.
Moteriškos lyties (lyginant su vyriškos) gyvūnėlių širdies-kraujagyslių jautrumas stresui yra mažesnis, o atsparumas – didesnis.
Stresas sukelia bendrą organizmo lėtinį “užrūgštinimą” t.y. organizmo vidinės terpės šarmų-rūgščių balanso pakitimą – pasislinkimą į rūgščiąją pusę, arba latentinę acidozę, kurios poveikis juntamas visose organizmo sistemose:
Vegetacinė nervų sistema: –Simpatikotonusas, prastesnė streso tolerancija, miego sutrikimai, permušimai, hipertenzija, polinkis mėšlungiui
Jungiamasis audinys: –kolageno degeneracija, trigeriniai taškai, silpnas imunitetas, prasti plaukai, alerginės reakcijos
Tarpslanksteliniai diskai: –annulus fibrosis degeneracija (degeneraciniai disko pažeidimai)
Sąnariai: –Kremzlės degeneracija, sąnarinio skysčio acidozė
Kaulai: –Osteoporozė
Oda ir gleivinės: –Polinkis infekcijoms ir uždegimams, grybelinių susirgimų pavojus
Skrandis: –Lėtinis rūgštingumas
Dvylikapirštė žarna: –malabsorbcija - sutrikusi maisto skilimo produktų rezorbcija iš žarnų spindžio ir/ar išnešimas kraujo limfiniais takais (pH-turi būti 8 <)
Organizmo apsauginės galimybės streso sąlygomis:
Kraujo sintezės slopinimas (hipokoaguliacija) – padidėja nefermentinis fibrinolitinis kraujo aktyvumas sintezuojant junginius savo sudėtimi panašius į hepariną. Literatūroje aprašytas homeostazės kitimų laipsniškumas reaguojant į stresą: pirmiausiai kraujo sintezė aktyvėja, vėliau mobilizuojami mechanizmai slopinantys kraujo sintezę (Bisevskij 1986, Sokolov 1986, Iern 1989, Wilson, 1998)
Oksitocino (hormonas, kuris išsiskiria hipofizės užpakalinėje skiltyje) sekrecija ir fibrinolizė (antikrešuminė sistema) -. Oksitocinas stimuliuoja fibrinolizę padidindamas plazmino aktyvumą. plazminas yra fermentas, turintis tiesioginį neigiamą poveikį trombocitų funkcijai – tuo mažėja trombozių rizika.
Angiotenziną konvetuojančios (AKF) sistemos slopinimo padidėjimas - jei AKF slopinamas, tada sustabdomas angiotenzino I vertimas angiotenzinu II, pasireiškia kraujospūdį mažinantis efektas - kraujagyslės išsiplečia, kraujospūdis krenta; Angiotenzinas II yra viena stipriausių kraujagysles sutraukiančių ir kraujospūdį didinančių medžiagų)
Apsauga prolaktinu. Oksitocinas stimuliuoja ir hipofizio hormono prolaktino sintezę. Prolaktinas didina atsparumą emociniam stresui. Oksitocinas mazina dopamino ir didina seratonino receptorių jautrumą. Dopaminas yra natūraliai žmogaus organizme gaminama medžiaga, neurotransmiteris. Pagal cheminę struktūrą dopaminas yra katecholaminas ir panašus į adrenaliną ir noradrenaliną.
Seratoninas – neurotransmiteris, “džiaugsmo hormonas”. Aktyvuoja smegenų neuronus, tačiau reikia pažymėti, kad tiek teigiamos emocijos, tiek neigiamos - tai ta pati stresinė reakcija, tik su skirtingais niuansais, vadinasi per didelis džiaugsmas (auforija) yra ne ką mažiau neigiama dalykas kaip ir neigiamos emocijos.
Somatotropinis (augimo) hormonas (STH). Augimo hormoną galima vertinti kaip streso hormoną, kurio koncentracija kraujyje padidėja atsiradus įtampai, tačiau jis pasižymi ir eile priešingų gliukokortikoidams (katabolizmo aktivatoriai) poveikių. Jis didina organizmo imureaktyvumą, stimuliuoja gliukozės transportą į ląsteles ir jos utilizaciją. Palaiko aukštą uždegimų intensyvumą.
Apsauga nuo hipertenzijos: gliukokortikoidai slopina vazopresino sintezę. Ši savybė būdinga tik moterų organizmui.
Apsauga nuo lipidų peroksidų intoksikacijos - antioksidantų poveikis. Kepenyse sintezuojamas Q10 turį labai svarbią reikšmę neutralizuojant peroksidus. Kitas labai svarbus antioksidantas, biologiškai aktyvus elementas - tiolis glutationas ir jo metabolizme dalyvaujantys fermentai (glutationo peroksidazė, glutationo reduktazė, glutationo S-transferazė) yra svarbūs antioksidacinės sistemos komponentai. Glutationas ne tik pats apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, bet ir regeneruoja kitus savo funkciją atlikusius antioksidantus.
Šaltinis: www.tutkus.com