Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis – mūsų tikslas
B. Paskalis
Mano kelias į heraldiką
Heraldika mano gyvenime atsirado kaip natūrali genealoginių tyrimų tąsa. Daugiau kaip tris dešimtmečius tyrinėdamas savo giminės istoriją, archyvinius dokumentus, senąsias metrikų knygas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų giminių genealogijas, vis dažniau susidurdavau su herbais, antspaudais ir kitais heraldiniais šaltiniais. 2011 m. Lietuvos valstybės istorijos archyve atlikti tyrimai patvirtino mano protėvių kilmę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų giminių Platkevičių, Usavičių ir Pesliakų. Šis atradimas paskatino dar aktyviau domėtis heraldika, kilmingųjų simbolika ir Europos heraldinėmis tradicijomis. Ilgainiui genealogija, heraldika, veksilologija ir armigerystė tapo neatskiriamomis mano veiklos sritimis. Šiandien jos apima ne tik asmeninius tyrimus, bet ir akademinę, leidybinę, organizacinę bei tarptautinę veiklą.
Visuomeninė ir akademinė veikla
Esu:
Genealogijos akademijos (GA) prezidentas;
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto (GHVI) prezidentas;
Tarptautinės genealogijos akademijos (pranc. Académie Internationale de Généalogie, AIG) akademikas (pirmasis ir kol kas vienintelis šios akademijos narys iš Lietuvos);
Tarptautinės genealogijos akademijos (AIG) internetinio puslapio www.geneaacademie.org administratorius;
Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d'Héraldique, CIGH) patarėjas Baltijos valstybėms (pranc. Conseiller pour les Nations Baltes). Atstovauju Baltijos valstybėms tarptautinėje genealogijos ir heraldikos bendruomenėje ir prisidedu prie tarptautinio mokslo bendradarbiavimo.
Tarptautinio lyginamosios genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto (ang. International Institute for Comparative Genealogy, Heraldry, and Vexillology, IICGHV) steigėjas ir narys;
Tarptautinės armigerių asociacijos (angl. International Association of Armigers, IAA) steigėjas ir narys;
tarptautinių mokslinių renginių organizatorius;
leidinių „Genealogija“ ir „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ sudarytojas ir redaktorius.
Svarbią reikšmę mano profesinėje veikloje turėjo ir veikla Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijoje, kurioje buvo kaupiama praktinė patirtis organizuojant genealogijos ir heraldikos veiklas Lietuvoje.
Nuo 2021 m. organizuoju tarptautinę mokslinę konferenciją „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai“ (angl. International Science Conference 'The Readings of Albertas Vijūkas-Kojalavičius, RAVK), o nuo 2022 m. – tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (angl. International Colloquium of Genealogy, Heraldry, and Vexillology, ICGHV). Šie renginiai kasmet suburia mokslininkus, genealogus, heraldikos, veksilologijos ir istorijos tyrėjus iš Lietuvos bei užsienio valstybių.
Iš kairės: FIAV prezedentas dr. Željko Heimer (Kroatija), CIGH viceprezidentas Dirk Weissleder (Vokietija), GHVI prezidentas Remigijus Bimba, AIG prezidentė dr. Maria Loredana Pinotti degli Uberti (San Marinas), CIGH gen. sekretorius dr. Giorgio Cuneo (Italija). Kolokviumo uždarymo metu, 2026-05-23, Valdovų rūmai, Vilnius. GHVI nuotrauka.
Tarptautinės iniciatyvos
Tarptautinio lyginamosios genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto steigimas
2023 m. birželio 9 d. Vilniuje buvo pasirašyta Vilniaus deklaracija, tapusi pagrindu Tarptautinio lyginamosios genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto steigimui. Esu vienas šio instituto iniciatorių, steigėjų ir narių. Institutas vienija įvairių pasaulio valstybių tyrėjus ir siekia skatinti tarptautinį bendradarbiavimą genealogijos, heraldikos ir veksilologijos srityse.
Tarptautinė armigerių asociacija
Nuo 2024 m. esu vienas Tarptautinės armigerių asociacijos iniciatorių (IAA) ir steigėjų. IAA vienija asmenis, turinčius teisę naudoti herbą, puoselėja Europos heraldines tradicijas, skatina armigerystės tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Prisidedu prie armigerystės tradicijų puoselėjimo Lietuvoje bei tarptautinių armigerių susitikimų organizavimo.
Tarptautinė genealogijos akademija
2019 m. tapau Tarptautinės genealogijos akademijos (AIG) asocijuotu nariu, 2022 m. – akademiku. Tais pačiais metais man buvo patikėtos AIG internetinio puslapio www.geneacademie.org administratoriaus pareigos. Taip pat koordinuoju akademijos komunikaciją socialiniuose tinkluose bei prisidedu prie genealogijos mokslo sklaidos tarptautinėje erdvėje.
Tarptautinė veikla
Tarptautinė veikla genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir armigerystės srityse tapo svarbia mano profesinės ir visuomeninės veiklos dalimi. Ji suteikė galimybę bendradarbiauti su tyrėjais iš Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Australijos bei pristatyti Lietuvos genealogijos, heraldikos ir veksilologijos pasiekimus tarptautinėje erdvėje.
Tarptautiniai genealogijos kolokviumai (AIG)
Dalyvavau tarptautiniuose genealogijos kolokviumuose:
2019 m. Varšuva (Lenkija);
2021 m. Mesina (Italija);
2023 m. Madridas (Ispanija);
2025 m. La Lagūna (Ispanija), Gota (Vokietija).
Tarptautiniai heraldikos kolokviumai (pranc. Académie Internationale de héraldique, AIH)
Dalyvavau tarptautiniuose heraldikos kolokviumuose:
2019 m. Antverpene (Belgija);
2023 m. Lunde (Švedija);
2025 m. Jašiuose (Rumunija).
Planuoju dalyvauti 2027 m. Wageningene (Nyderlandai) vyksiančiame XXXVII tarptautiniame heraldikos kolokviume.
Tarptautiniai veksilologijos kongresai (pranc. Fédération internationale des associations vexillologiques, FIAV)
Dalyvavau tarptautiniuose veksilologijos kongresuose:
2022 m. Liublianoje (Slovėnija);
2024 m. Pekine (Kinija);
2026 m. Paryžiuje (Prancūzija).
Tarptautiniai genealogijos ir heraldikos mokslų kongresai (CIGH)
Dalyvavau tarptautiniuose genealogijos ir heraldikos mokslų kongresuose:
2021 m. Madride (Ispanija);
2022 m. Kembridže (Jungtinė Karalystė);
2024 m. Bostone (JAV).
Planuoju dalyvauti 2027 m. San Marine vyksiančiame XXXVII tarptautiniame genealogijos ir heraldikos mokslų kongrese, kuriame skaitysiu pranešimą apie heraldikos ir genealogijos šaltinius Lietuvoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Svarbią vietą mano tarptautinėje genealoginėje veikloje užėmė pažintis ir bendradarbiavimas su prancūzų genealogu Michel Teillard d’Eyry (1940–2022), ilgamečiu Tarptautinės genealogijos akademijos prezidentu. Jis vadovavo akademijai nuo 1998 iki 2021 m. ir buvo vienas svarbiausių jos tarptautinės veiklos organizatorių. Jo vadovavimo laikotarpiu AIG reguliariai rengė tarptautinius genealogijos kolokviumus įvairiose Europos ir pasaulio šalyse, stiprino akademinius ryšius tarp tyrėjų bei skatino genealogijos mokslo plėtrą tarptautiniu mastu.
Su Michel Teillard d’Eyry artimiau susipažinau 2019 m. Varšuvoje vykusioje AIG XI tarptautiniame genealogijos kolokviume. Ši pažintis tapo svarbiu etapu mano tarptautinėje veikloje. Tame pačiame renginyje dalyvavo ir CIGH prezidentas dr. Pier Felice degli Uberti (Italija) bei žymus lenkų genealogas, heraldikas prof. dr. hab. Sławomiras Górzyńskis. Bendravimas su šiais ir kitais mokslininkais ir jų palaikymas buvo reikšmingas žingsnis mano kelyje tampant AIG nariu.
Michel Teillard d’Eyry buvo laikomas vienu ryškiausių tarptautinės genealogijos autoritetų Europoje. Jis buvo CIGH prezidentas (2002–2014 m.), daugelio genealogijos institutų ir organizacijų narys, aktyviai dalyvavo tarptautinėje genealogų bendruomenėje. Už nuopelnus genealogijos ir heraldikos mokslui buvo paskirtas CIGH garbės prezidentu. Jo veikla paliko ryškų pėdsaką pasaulinėje genealogijos bendruomenėje, o asmeninis bendravimas su juo man tapo vienu svarbiausių ir vertingiausių tarptautinių profesinių ryšių ankstyvajame mano veiklos Tarptautinėje genealogijos akademijoje etape.
Vienas reikšmingiausių mano tarptautinio bendradarbiavimo etapų buvo 2019 m. pažintis ir bendri projektai su dr. Pier Felice degli Uberti. Jis yra Tarptautinės riterių ordinų komisijos (angl. International Commission for Orders of Chivalry, ICOC) prezidentas, genealogijos, heraldikos, kilmingųjų istorijos ir ordinų tyrimų autoritetas Europoje bei pasaulyje.
Taip pat palaikau glaudžius ryšius su Ispanijos genealogijos, heraldikos ir kilmingųjų tradicijų tyrėjais. Asmeniškai pažįstu Ispanijos hidalgų karališkosios asociacijos (isp. Real Asociación de Hidalgos de España) prezidentą dr. Manuel Pardo de Vera y Díaz. Ši organizacija yra viena svarbiausių Ispanijos kilmingųjų, genealogijos ir heraldikos institucijų.
Iš kairės: Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos prezidentas dr. Pier Felice degli Uberti (Italija), Tarptautinės genealogijos akademijos prezidentas Michael Teillard d’Eyry (Prancūzija) ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba. 11-oji tarptautinė genealogijos konferencija, 2019-07-03, Varšuva (Lenkija). Remigijaus Bimbos asmeninio archyvo nuotrauka
Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalis ir premija
Esu Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos steigėjas bei iniciatorius.
Medalio autorius – Žydrūnas Strumila. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureatai:
2021 m. Julius Kanarskas;
2022 m. prof. Rolandas Rimkūnas;
2023 m. dr. Sigitas Narbutas;
2024 m. prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė;
2025 m. Algimantas Kaminskas-Krinčius.
Heraldika šiandien
Heraldika man nėra vien herbų ar simbolių tyrinėjimas. Tai istorijos, genealogijos, meno, teisės ir tapatybės sankirta, leidžianti geriau suprasti žmonių, giminių, institucijų ir valstybių raidą. Daugiau kaip tris dešimtmečius vykdomi genealoginiai tyrimai, tarptautinė mokslinė veikla, leidyba ir bendradarbiavimas su heraldikos bei veksilologijos tyrėjais iš įvairių pasaulio šalių leido heraldiką pažinti ne tik kaip istorinę discipliną, bet ir kaip gyvą kultūros paveldo dalį. Mano asmeninis herbas, giminės vėliavos, armigerysės veikla ir dalyvavimas tarptautinėse organizacijose yra natūrali šios veiklos tąsa. Tai siekis išsaugoti istorinę atmintį, stiprinti giminės tapatybę ir prisidėti prie genealogijos, heraldikos bei veksilologijos puoselėjimo Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.
Bimbų giminės herbas
Bimbų giminės herbas yra daugiau kaip trisdešimties metų genealoginių tyrimų rezultatas. Jame simboliškai įprasminta giminės kilmė, gyvenamoji aplinka, istorinė atmintis ir ryšys su Labanoro kraštu. Herbas sukurtas remiantis heraldikos tradicijomis ir registruotas Lietuvos bei užsienio heraldikos registruose.
Bimbų pavardės kilmė ir reikšmė
Kuriant Bimbų giminės herbą pirmiausia buvo siekiama pažinti pačios giminės istoriją, pavardės kilmę ir jos tradicijas. 1985 m. išleistame „Lietuvos pavardžių žodyne“ (I t., p. 260) nurodoma, kad pavardė Bimba buvo paplitusi rytų Aukštaitijoje – Balninkuose, Kaltanėnuose, Kamajuose, Kuktiškėse, Labanore, Linkmenyse, Molėtuose, Rokiškyje, Utenoje ir kitose vietovėse. Leidinio autoriai pavardę sieja su žodžiu „bimba“, kuris Lietuvių kalbos žodyne aiškinamas kaip nerangus žmogus arba nenaudėlis. Tačiau giminėje išlikusi ir kita pavardės kilmės tradicija.
Pavardės legenda
Antanina Vidžiūnaitė-Bimbienė (g. 1920 m.) pasakojo: „Senais laikais Bimbai buvo Urbonavičiai. Bimbų protėvis buvo medkirtys. Eidamas mišku mėgdavo kirvio pentimi daužyti į medžius. Pasigirsdavo aidas – bim bam, bim bam... Žmonės pradėjo jį pravardžiuoti ir vadino Bimba.“ Genealoginiai tyrimai rodo, kad XIX a. ir XX a. pradžioje kai kuriuose krikšto, santuokos ir mirties metrikų įrašuose Bimbų giminės atstovai buvo įrašomi kaip Bimba-Urbonavičius arba Urbonavičius. Pavyzdžiui, Justino Bimbos (1860–1908) mirties metrikos įraše pavardė užrašyta kaip „Бимба или Урбонавич“ („Bimba arba Urbonavičius“). Vėliau Urbonavičiaus pavardė giminėje palaipsniui išnyko ir buvo vartojama tik pavardė Bimba. Iki šiol nėra nustatyta, kokios priežastys lėmė šį pavardės pasikeitimą. Viena iš Bimbų giminės atstovių, mokytoja Stasė Stundžaitė-Juzelskienė (g. 1940 m.), pasakojo: „Labanoro parapijoje dažnai šeimos turėjo pravardes. Tarkime, Pilipavičius vadino Blažiais, Dyčius – Šeigais ir t. t.“ Todėl neatmetama galimybė, kad pavardė Bimba iš pradžių buvo pravardė, kuri ilgainiui tapo pagrindine giminės pavarde.
Nuo pavardės istorijos iki herbo
Daugiau kaip tris dešimtmečius vykdyti genealoginiai tyrimai leido surinkti informaciją apie Bimbų giminės kilmę, jos tiesioginius protėvius ir jų gyvenamąją aplinką. Paaiškėjo, kad daugelis Bimbų giminės vyrų buvo glaudžiai susiję su Labanoro giria. Tarp jų buvo ūkininkų, eigulių, miškininkų, medkirčių, sielininkų, medžiotojų ir žvejų. Miškas buvo ne tik jų gyvenamoji aplinka, bet ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Būtent šie genealoginių tyrimų rezultatai tapo pagrindu kuriant Bimbų giminės herbą.
Idėja įkurti Bimbų giminės herbą
Surinkus ir ištyrus didžiąją dalį Bimbų giminės tiesioginių protėvių šakų bei jų palikuonių, kilo mintis sukurti Bimbų giminės herbą. Šią iniciatyvą palaikė ir kitų Bimbų giminės šakų atstovai. Kuriant herbą buvo analizuojamos giminės tradicijos, profesijos, gyvenamoji aplinka, charakterio bruožai ir istorinė atmintis. Herbo simbolikoje atsispindi giminės ryšys su mišku, medienos darbais ir Labanoro kraštu. Pavardės kilmės legenda, susijusi su medžių kamienų daužymu ir jų skambesiu („bim bam“), suteikė papildomą pagrindą herbą laikyti kalbančiu herbu.
Bimbų giminės herbas
Herbo aprašas: raudoname skydo lauke vaizduojami trys sidabriniai medžių kamienų stulpai. Tarp išorinio ir vidurinio kamienų sukryžiuoti du auksiniai kirviai. Virš skydo – plieninis smailusis šalmas su sidabriniu ir raudonu raiščiu. Šalmo papuošale pavaizduotas medžiotojų globėjo šv. Huberto simbolis – raudona elnio galva, tarp kurios sidabrinių ragų išauga auksinis kryžius. Šalmo skraistė raudona, jos pamušalas sidabrinis. Herbo autorius – Arvydas Stanislavas Každailis.
Bimbų giminės herbas
Kitų šalių dailininkų interpretuotas Bimbų giminės herbas
Per kelerius metus Bimbų giminės herbą savaip interpretavo ir pavaizdavo kelių valstybių heraldikos menininkai:
Herbo autorius – Tudor'as-Radu'as Tiron'as, Rumunija, 2021 m.
Herbo autorius – Danilo'as Carlo'as Martins'as, Brazilija, 2022 m.
Herbo autorius – Björn’as Fridén’as, Švedija, 2024 m.
Herbo skydo autorius – Edgar’as Sims’as, Latvija, 2026 m.
Bimbų giminės herbas tapo ne tik giminės simboliu, bet ir paskatino giliau domėtis asmenine ir giminių heraldika. Vėlesniais metais dalyvavau įvairiuose heraldikos projektuose, konsultacijose, tarptautiniuose renginiuose, o sukaupta patirtis prisidėjo prie platesnės heraldikos sklaidos Lietuvoje.
Bimbų giminės herbas registruotas Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Maltoje:
1. The Chief Herald of Arms of Malta (Malta), dr. Charles Anthony Gauci, Chief Herald of Arms of Malta, Nr. Goo68/2023
2. Junta De Castilla Y Leon El Cronista De Armas (Ispanija), dr. Alfonso de Ceballos-Escalera y Gila, Marqués de La Floresta;
3. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas, registracijos data – 2021-10-13, Asmeninių herbų registras, Nr. AH-21/17, www.ghvi.lt;
4. The Armorial Register - International Register of Arms (Didžioji Britanija), registracijos data – 2019-05-01, Nr. 0491 (Vol.3), www.armorial-register.com;
5. Nova Heroldia (Lenkija), registracijos data – 2019-02-20, Nr. 160219, www.novaheraldia.net;
6. Česká genealogická a heraldická společnost v Praze (Čekija), registracijos data – 2018-12-17, Nr. 327, www.genealogie.cz;
7. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, registracijos data – 2018-12-15, Nr. 28;
8. Союз Возрождения Родословных Традиций (Rusija), registracijos data – 2018-11-04, Nr. 238, www.svrt.ru.
Bimbų giminės reprezentacinė herbinė vėliava
Vėliavos aprašas: baltos spalvos audeklas, iš trijų laisvų kraštų apsiūtas raudona juostele ir auksinės spalvos kutais. Jo centre, abiejose pusėse, vaizduojamas Bimbų giminės herbas. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 5:6. Kotas natūralaus medžio, viršūnėje – sidabrinis ietigalis. Koto viršuje prie ietigalio rišamos auksinės spalvos virvelės su kutais. Vėliavos autorius – Arvydas Stanislavas Každailis.
Bimbų giminės reprezentacinė herbinė vėliava
Vėliavos aprašas: baltos spalvos audeklas, iš trijų laisvų kraštų apsiūtas raudona juostele ir auksinės spalvos kutais. Jo centre, abiejose pusėse, vaizduojamas Bimbų giminės herbas. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 5:6. Kotas natūralaus medžio, viršūnėje – sidabrinis ietigalis. Koto viršuje prie ietigalio rišamos auksinės spalvos virvelės su kutais. Vėliavos autorius: Arvydas Stanislavas Každailis.
Bimbų giminės reprezentacinė herbinė vėliava registruota Lietuvoje:
1. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas, registracijos data – 2021-10-13, Asmeninių herbinių vėliavų registras, registro Nr. AHV-21/4-R, www.ghvi.lt;
2. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, registracijos data – 2019-11-05, Nr. AV-1.
Bimbų giminės lauko herbinė vėliava
Vėliavos aprašas: išimti iš skydo Bimbų giminės herbo simboliai lauko vėliavos audekle – centruoti. Vėliava – herbo spalvų. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 10:11 (3:5).
Vėliavos autorius: Arvydas Stanislavas Každailis.
Bimbų giminės lauko herbinė vėliava registruota Lietuvoje:
1. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas, registracijos data – 2021-10-13, Asmeninių herbinių vėliavų registras, registro Nr. AHV-21/4-L, www.ghvi.lt;
2. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, registracijos data – 2019-11-05, Nr. AV-1.
Armigerystė
Pastaraisiais metais viena svarbiausių mano interesų sričių tapo armigerysė. Armigeris yra asmuo, turintis teisę naudoti herbą. Armigerysės tradicijos Europoje gyvuoja jau daugelį šimtmečių ir yra neatsiejamos nuo heraldikos istorijos. Domiuosi armigerysės istorija, jos vieta šiuolaikinėje visuomenėje ir įvairių Europos valstybių praktika. Esu vienas iš armigerysės tradicijų puoselėtojų Lietuvoje. Nuo 2024 m. esu vienas iš Tarptautinės armigerių asociacijos steigimo iniciatorių. Taip pat prisidedu prie Lietuvos armigerių ložės veiklos bei tarptautinių armigerių susitikimų organizavimo Vilniuje. Armigerysė man yra ne tik teisė naudoti herbą. Tai atsakomybė puoselėti istorinę atmintį, gerbti heraldikos tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms. Todėl savo veikloje siekiu stiprinti heraldikos, genealogijos ir veksilologijos kultūrą Lietuvoje bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp šių sričių tyrėjų ir puoselėtojų.
Šiandien heraldiką, genealogiją, veksilologiją ir armigerysę laikau ne tik mokslinių interesų sritimis. Tai kultūrinės atminties išsaugojimo priemonės, padedančios geriau suprasti žmogaus, giminės ir valstybės tapatybę. Savo veikla siekiu prisidėti prie šių tradicijų puoselėjimo Lietuvoje ir jų sklaidos tarptautinėje erdvėje.
Heraldika pasakoja apie kilmę. Genealogija – apie žmones. Veksilologija – apie tapatybę. Armigerysė – apie atsakomybę išsaugoti tai, kas sukurta prieš mus, ir perduoti tai tiems, kurie ateis po mūsų
Remigijus Bimba