Heraldika – garbės ženklai. Tai sena krikščioniškosios Europos tradicija, gimusi ankstyvaisiais viduramžiais. Lietuviškos heraldikos pradmenys senojoje Lietuvoje, tačiau tikroji heraldika formuojasi po Lietuvos krikšto. Viduramžiais herbus turėjo:
- nobilituotieji, tai yra bajorai,
- turtingesni miestiečiai, pirkliai ir amatininkų cechai.
Herbus veikliems asmenims teikdavo valdovas už ištikimybę ar karinius nuopelnus. 1413 m. Horodlės privilegija – Lietuvių bajorų 47 šeimoms buvo suteikti lenkų herbai, su teise juos paveldėti.
Dabar šalia nobilituotųjų, herbus steigia asmenys, gerbiantys savo giminę ir jos tradicijas. Šis procesas, prasidėjęs XX amžiuje kaip demokratinės visuomenės raiška, tęsiasi ir šiandien.
Nobilituotųjų (bajorų) heraldika ir naujoji giminių heraldika yra panašios sudėties, tačiau turi skirtumų, kurių pagrindinis rango karūna. Ją naujuosiuose pakeičia heraldinis vainikėlis.
Herbų sudarymą reglamentuoja eilė heraldikos taisyklių ir rekomendacijų.
Heraldika yra kartu ir mokslas, ir menas, o tai reiškia, kad vengtina saviveikla. Herbo sudarytojui būtinas profesionalumas ir patirtis. Ne kiekvieną ženklą galime laikyti herbu.
Herbui privalomas skydas. Amžių bėgyje naudotos įvairios skydo formos. Šiandien Lietuvoje, kaip labiausiai priimtina, yra nusistovėjusi vėlyvosios gotikos skydo forma.
Skyduose naudojamos ribotos raiškos priemonės, tai du metalai:
- auksas (geltona) atstovauja Saulę, šviesą, išmintį, brandą;
- sidabras (balta) Mėnulį, tyrumą, sielos grynumą, vandenį.
Taip pat naudojamos keturios emalės (spalvos) – raudona, mėlyna, juoda ir žalia (eilės tvarka pagal taurumą):
Raudona – Kristų, ugnį, kraują, aistrą, meilę, narsą ir galią;
Mėlyna – mergelę Mariją, dangaus erdvę, kilnumą;
Juoda – žemė, gyvenimo gausą, naktį;
Žalia – rojų, gamtą, ožiaragį, atgimimą ir atsinaujinimą.
Skydo dalijimai tiesiomis ar lankstytomis linijomis į skirtingų spalvų laukus vadinami heroldinėmis figūromis.
Simboliai, esantys skyde, vadinami mobiliosiomis figūromis. Lengvai įsimenami herbai, turintys vieną mobiliąją figūrą, laikytini tobuliausiais.
Žmonės šiuo metu labai domisi savo šaknimis, tyrinėja savo protėvių gyvenimą. Tai daro patys arba samdo profesionalius tyrinėtojus, kurie parengia giminės genealoginę schemą. Jei giminė kilminga, tai dažniausiai randamas ir šiai giminei priklausantis herbas. Nekilmingųjų giminių palikuonys norėdami turėti savo, šeimos ar giminės ženklą (herbą) kreipiasi į heraldikos specialistus, kurie sukuria naujus herbus.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos dokumentų patikros, genealogijos ir heraldikos komisija (toliau - Komisija) – iš septynių kompetentingų asmenų. Tarp kurių yra Arvydas Každailis (Lietuvos dailininkas, Lietuvos heraldikos komisijos narys – Lietuvos heraldikos institucija, esanti Lietuvos respublikos prezidento kanceliarijos dalis). Šios Komisijos konsultantas – Edmundas Rimša.
Komisija nagrinėja, tvirtina išduodama išvadą ir registruoja naujus herbus. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija yra patvirtinusi ir įregistravusi 20 naujų asmens, šeimos, giminės ženklų (herbų).
Herbas Gliaudelis
Nauji Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos patvirtinti herbai: www.genealogija.org LRT reportažą apie naujų (nekilmingų šeimų) herbų steigimą žiūrėkite 2018-01-09 laidoje "Laba diena, Lietuva". http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/Laikas ir potvynis niekada nelaukia.
Valteris Skotas