Naujiena

Pasoginė skrynia atgimė antram gyvenimui

Seną pasoginę (kraičio) skrynią radau  pas savo sūnaus Martyno Daumanto prosenelę ant jos tvarto lūbų. Skrynia buvo gerokai sunykusi. Kraičio skrynia – didelė dėžė su antvožu, kurioje laikomas nuotakos kraitis – audeklai, drabužiai, rankdarbiai. Lietuvoje kraitinę skrynią vertino ne vien mergaitė, kuriai ji priklausė, bet ir visa šeima, nes skrynia buvo visos šeimos garbė, ypač per vestuvines apeigas. Neturėti kraičio merginai buvo negarbinga, todėl kiekviena stengėsi turėti kuo talpesnę skrynią ir susikrauti kuo didesnį kraitį. Turtingesnieji savo dukroms užsakydavo ar nupirkdavo net kelias skrynias. Parsivežiau skrynią į Vilnių ir atidaviau medžio meistrui, senovinių baldų restauratoriui. Taip skrynia atrodė, kai ją radau (žiūrėkite žemiau). Metalai, kuriais buvo apkaustyta skrynios kraštai buvo jau surudiję nepataisomai (pavyko meistrui atnaujinti du skrynios antvožo ir du priekinius skrynios pusės metalus). Skrynios spynos jau nebuvo, nes kelis kartus buvo išlaužta, todėl išlaužtas ir skrynios viršutinė bei antvožo lentos. Rankena buvo likusi tik viena. Pati skrynia buvo nešvari, nes jos antvožas mėtėsi išlaužtas, gerai kad patys vyriai buvo nesugadinti. Tiek antvožas, tiek pati skrynia buvo prikrauti įvairių kaimo rakandų... Paskutiniais metais, kai skrynia naudojosi, senoliai joje laikė lašinius, grūdus ir kitus buities apyvokos daiktus. O vėliau užkėlė ant tvarto.

Gintaro Puzarausko nuotraukos

O taip skrynia atrodo dabar - atgimusi naujam gyvenimui.

Skrynia yra uosinė, tik jos dugnas ir nugarinė pusė yra iš pušies. Skrynios aukštis - 63,5 cm, plotis - 63.5 cm, ilgis - 109,5 cm. Viduje yra vienas uždaromas stalčiukas. Mano sūnaus prosenelė apie skrynios istoriją pasakojo: "Ši skrynia yra labai sena. Iš kartos į kartą skrynia ėjo per moterišką liniją. Tai mano močiūtės Elžbietos Kieliūtės-Bražukienės (?-1897 m.) pasoginė skrynia. Vėliau ji atiteko ištekant jos dukrai, mano mamai Anelei Bražukaitei-Stankevičienei (1888-1951 m.). Kai aš tuokiausi, skrynia atiteko man." Mano paskaičiavimais skrynia galėtų būti daugiau nei 130 metų senumo, nes pirmasis vaikas Bražukų šeimoje gimė 1883 m. Tais laikais pirmas vaikas budavo pirmos nakties. Tikėtina, kad Motiejus Bražukas vedė Elžbietą Kieliūtę 1882 m. Skrynia gali būti ir dar senesnė, nes Martyno Daumanto senolė nežino ar skrynia buvo užsakyta specialiai jos močiutei Elžbietai, kai ji tuokėsi, ar ji jau buvo seniau pagaminta. Gal būt ją naudojosi ir ankstesnių kartų šios giminės atstovai.

"... tobulėjant vienam dalykui, tobulėja ir visa, kas yra aplinkui."